Lapkričio 28 – gruodžio 4 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, padidėjo trečdaliu nuo 261 iki 350 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje didmeninė elektros kaina buvo tokia pati kaip ir Lietuvoje.
„Praėjusią savaitę Lietuvoje fiksuota didžiausia šiluminių elektrinių gamyba šiemet – apie 64 GWh. Auganti šiluminių elektrinių gamyba susijusi su suvartojimu, kuris toliau išlieka aukštas dėl jau kelias savaites regione vyraujančių šaltų orų. Taip pat visą praėjusią savaitę neplanuotai buvo remontuojama Auvere elektrinė Estijoje, o jos įprastai gaminamą elektros energijos kiekį pakeitė stabiliai dirbęs Elektrėnų kompleksas“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Pasak jo, dėl oro sąlygų šiomis savaitėmis sumažėjo ir vėjo elektrinių gamyba – praėjusią savaitę ji sudarė vos 3 proc. Lietuvoje suvartotos elektros energijos.
„Elektros paklausa auga visoje Europoje, o ją padengti turi brangios šiluminės elektrinės, kurių darbo rudenį dažniausiai neprireikdavo. Praėjusią savaitę 300 Eur / MWh ribą viršijo beveik visose „NordPool“ rinkose – nuo Švedijos šiaurės iki Prancūzijos, išimtys buvo tik kai kurios Norvegijos zonos, turinčios didelius hidroelektrinių rezervus, ir Lenkija, kuri veikia apribotos rinkos sąlygomis“, – teigia L.Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę išaugo 1 proc., palyginti su ankstesne savaite: nuo 250 GWh iki 254 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 37 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 94 GWh elektros energijos – 59 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai gamyba siekė 59 GWh.
Lietuvoje per savaitę daugiau nei dvigubai išaugo šiluminių elektrinių generacija – nuo 30 GWh iki 64 GWh. Taip pat 22 proc. padidėjo hidroelektrinių gamyba: nuo 14 GWh iki 17 GWh. Vėjo jėgainės antrą savaitę iš eilės generuoja nedidelius kiekius, praėjusią savaitę jų gamyba siekė vos 8 GWh. Šiluminės elektrinės pagamino 68 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 9 proc., hidroelektrinės – 18 proc., saulės elektrinės – mažiau nei 1 proc., o kitos elektrinės – 4 procentus.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 65 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas mažėjo 5 proc., nuo 212 GWh iki 202 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 57 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 27 proc. buvo importuota per sieną su Latvija, o 16 proc. – iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo daugiau nei tris kartus, nuo 7 GWh iki 24 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 84 proc. iš Lietuvos eksportuojamos elektros, o likę 16 proc. eksportuoti į Latviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 35 proc. Lenkijos kryptimi ir 41 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi bei 97 proc. Lietuvos kryptimi.
