Balandžio 26 – gegužės 2 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje padidėjo 31 % iki 58,1 Eur / MWh. Estijoje ir Latvijoje kaina didėjo 30 % ir siekė iki 56,8 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę nuo pirmadienio iki ketvirtadienio buvo atliekamas planinis Lietuvos ir Švedijos elektros jungties „NordBalt“ remontas ir jungtis neveikė. Pirmadienį sumažėjusį srautą iš Švedijos keitė stipriai išaugusi vietinė generacija, pasiekusi 64 % elektros poreikio. Pirmadienio vakarą, 19–20 ir 22–23 val., vietinė generacija padengė net 95 % Lietuvos elektros energetikos sistemos poreikio. Tokio skaičiaus nematėme nuo šių metų sausio 12 dienos. Palyginti, savaitę prieš tai maksimali valandinė generacija sudarė 84 % poreikio. Vykstant „NordBalt“ remontui buvo stebimas kainų išsiskyrimas su Švedijos pietine zona (SE4), kuris vidutiniškai siekė 5,3 Eur / MWh. Tačiau nepaisant skirtumo, elektros kainos augimas buvo panašus abiejose šalyse dėl sumažėjusios vėjo generacijos“, – komentuoja Liutauras Varanavičius, „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
Pasak jo, nors pirmadienį buvo fiksuojami gamybos rekordai, likusias savaitės dienas vietinė generacija mažėjo iki įprastinio lygio.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę didėjo 3 % ir siekė 229 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje mažėjo 13 %, o vietos elektrinės užtikrino 38 % šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagamintos 87 GWh elektros energijos.
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 44 % Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 24 %, hidroelektrinės – 20 %, saulės elektrinės 5 %, kitos elektrinės – 7 % elektros energijos. Gamyba šalies hidroelektrinėse, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo 26 %, gamyba vėjo jėgainėse mažėjo 34 %, šiluminėse elektrinėse gamybos apimtys augo 19 %, o kitų elektrinių gamyba sumažėjo 20 %.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 63 % mūsų šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas sumažėjo 3 %. 13 % elektros importo į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 9 % – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 73 % buvo importuota per sieną su Latvija ir 5 % per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 27 %. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 97 % Lietuvos eksportuojamos elektros, į Latviją 0 %, o eksportas iš Lietuvos per „NordBalt“ jungtį sudarė 3 %.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 35 % pralaidumų Lenkijos kryptimi ir 10 % Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 28 %, o Švedijos kryptimi – 1 %.
