Vidmantas Jankauskas teigia manąs, kad Lietuvos energetinė nepriklausomybė yra mitas. Nors apie tai garsiai kalbama, iš tiesų svarstomi ir vykdomi tokie projektai, kurie padarys Lietuvą dar labiau priklausomą, tiesa, nuo įvairesnių šalių.
„Nepriklausomybė buvo Graikijos laikais, kai polis buvo savarankiškas, buvo Lietuvoje, kai valstietis viską darėsi pats. Nepriklausomybė yra tokia, kad norime būti kuo labiau priklausomi“, – sakė V.Jankauskas.
V.Jankauskas „Roedl & Partners“ surengtoje konferencijoje „Energijos tiekimo Europoje ir Baltijos šalyse ateitis“, kalbėdamas su tarptautiniais energetikos specialistais, buvo linkęs Rusiją vadinti blogu kaimynu, kuris skriaudžia Lietuvos vartotojus, nustatydamas nepagrįstai dideles energijos kainas.
„Sakau, kad mes turime labai blogą kaimyną. Sako man, kad visi taip galvoja, ne mes vieni. Bet iš kur Europa gauna dujas? Ar Saudo Arabija atrodo geresnis tiekėjas? Jūs pagalvokite, pasaulis yra toks blogas, kad daugelis gerų dalykų yra blogose šalyse. Deimantai taip pat iš blogų šalių atkeliauja. Deja, taip pasaulis išsidėliojo“, – kalbėjo V.Jankauskas.
Kitos šalys, nors ir yra panašioje situacijoje, kaip Lietuva, už energijos išteklius moka mažiau. Pavyzdžiui, Lietuvoje gamtinės dujos kainuoja brangiau nei kaimynėms Latvijai ir Estijai. Lietuvos pramonė už elektrą moka brangiausiai visame Baltijos regione – daugiau nei Švedija ar Suomija.
Politikai sako, kad Lietuva yra energetinė sala. O Airija nėra? Kipras? Didžioji Britanija? Lietuva, manau, yra labai neblogai integruota. Deja, tik į vieną pusę.
Ir nors viešojoje erdvėje dažnai kartojama, kad taip yra, nes Lietuva yra energetinė sala, V.Jankauskas su tuo nesutinka.
„Rusai paklaustų, kas kaltas ir ką daryti. Kas kaltas? Politikai sako, kad Lietuva yra energetinė sala. O Airija nėra? Kipras? Didžioji Britanija? Lietuva, manau, yra labai neblogai integruota. Deja, tik į vieną pusę. Nuo 2015 metų mums visi turės pavydėti, kaip gerai būsime integruoti į visas puses. Lietuva turi tik vieną išorinį tiekėją. Bet ir Suomija turi. Ir Graikija, Portugalija“, – kalbėjo profesorius.
Žinoma, dar vienas, pavyzdžiui, dujų importo šaltinis, padėtų situacijai pasikeisti: „Mačiau, kaip pasikeitė padėtis Gruzijoje, kai atsirado kitas tiekėjas – kainos stabilizavosi.“
Lietuvoje, V.Jankausko teigimu, maždaug iki 2009 metų energijos kainos buvo artimesnės Europos kainoms. Tačiau nuo tada viskas pasikeitė – dujos, kainavusios tiek, kiek ir Latvijoje, Lietuvoje staigiai šoktelėjo, smarkiau nei kitur brango ir elektra.
„Kokioje padėtyje atsiduria verslas? Ką girdime? Kad „Achema“ stabdo gamybą, nes nebegali konkuruoti su kitais trąšų gamintojais. Tendencijas turime liūdnas“, – V.Jankauskas pabrėžė, kad dėl aukštų energijos kainų kenčia pramonė, taigi ir buitinis vartotojas.
Tuo metu Lietuvos politikai problemą sprendžia neatsakingai. Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje, priimtoje tik kiek daugiau nei prieš metus, numatytos 27 mlrd. Lt investicijos į energetikos sektorių. Tačiau investicijų naštą ketinama perkelti ant vartotojų pečių.
V.Jankausko teigimu, strategijoje numatyti projektai yra kvestionuotini. Pavyzdžiui, Visagino atominė elektrinė, kurios prognozuojama elektros kilovatvalandės kaina esą nereali.
„Investicijos didelės, jas reikia daryti atsakingai“, – V.Jankauskas viliasi, kad strategija bus perrašoma, ir tą darys šįkart nebe teisininkai, o specialistai.
V.Jankauskas taip pat akcentavo, kad nereikėtų apie elektros importą kalbėti neigiamai, kaip tai nuolat daroma viešojoje erdvėje.
„Labai gerai, kad mes galime importuoti 70 proc. elektros energijos. Raskite šalį, kuri turėtų tokias galimybes“, – konferencijoje kalbėjo profesorius.
