Į bendrą planuojamų uždaryti reaktorių skaičių įtraukti ir du seniausi Prancūzijos branduoliniai reaktoriai Fesenheime, apie kurių eksploatavimo nutraukimą jau buvo paskelbta ir kurie, pasak E. Macrono, nustos veikti 2020-ųjų vasarą.
Prancūzijos prezidentas taip pat paskelbė, kad, šaliai siekiant kovoti su tarša, iki 2022 metų bus uždarytos likusios keturios anglimi kūrenamos elektrinės.
Būsimą Prancūzijos energetikos politiką savo kalboje pristatęs E.Macronas pareiškė, jog tai, kad yra „mažinamas atominės energetikos vaidmuo, nereiškia, kad jos bus atsisakyta“.
Atominėse elektrinėse pagaminama beveik 72 proc. Prancūzijos suvartojamos elektros energijos, nors vyriausybė nori aktyviau plėtoti atsinaujinančius energijos šaltinius ir šią dalį iki 2030 ar 2035 metų sumažinti iki 50 procentų.
E.Macronas pažymėjo, jog Prancūzija sieks iki 2030 metų triskart padidinti vėjo energijos gamybą ir penkiskart – saulės energijos gamybą.
Jis pridūrė, jog Prancūzijos elektros energijos milžinės EDF paprašys išnagrinėti galimybes pastatyti daugiau būsimos kartos Europos suslėgtojo vandens reaktorių (EPR), tačiau dėl jų statybos bus sprendžiama ne anksčiau 2021 metų.
EDF pirmąjį EPR reaktorių stato Šiaurės-Vakarų Prancūzijoje. Iš pradžių buvo planuota, kad jis pradės veikti 2012 metais, tačiau projektas nuolat susiduria su įvairiomis techninėmis problemomis ir yra kritikuojamas dėl biudžeto viršijimo.