„Krovinių nukreipimas Rusijos geležinkeliais per Rusijos uostus tikrai (Baltarusijai – BNS) ir ekonomiškai nenaudingas, ir strategiškai pavojingas, kalbant apie tai, kad tie (Rusijos – BNS) uostai yra užšalantys ir klimatinės sąlygos ten visiškai kitokios. Tai ypatingai jautru kalbant apie naftos produktų pervežimą“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė premjeras.
Taip ministras pirmininkas kalbėjo, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui paraginus Baltarusiją nukreipti naftos krovinių tranzitą iš Baltijos šalių į Rusijos uostus.
Lietuvos premjeras pabrėžė suprantantis, kad „Rytų valstybėse politiniai sprendimai kartais priimami visiškai neatsižvelgiant į ekonominius (interesus – BNS)“, todėl Lietuvos politikai taip pat turės būti aktyvūs, jog Baltarusijos kroviniai toliau keliautų Lietuvos geležinkeliais į Klaipėdos uostą.
„Turime užtikrinti ir politiškai, kad situacija nepablogėtų“, – tvirtino S.Skvernelis.
Rusiškos naftos produktų eksportas yra viena pagrindinių Baltarusijos eksportų eilučių. Šie produktai yra viena nedaugelio baltarusiškų prekių, paklausių Vakarų Europoje.
Naftos produktų eksporto klausimu tarp Baltarusijos ir Rusijos daugelį metų tęsiasi ginčai. Minskas ir Maskva vis nesutaria, kaip pasidalinti iš naftos produktų gautas pajamas. Rusija taip pat nori dalyvauti dviejų Baltarusijos naftos perdirbimo įmonių privatizavime, tačiau Baltarusija ir toliau siekia išlaikyti jas valstybinėmis.
Trečiadienį Karaliaučiuje apsilankęs V.Putinas dar labiau padidino spaudimą Baltarusijai, pareiškęs, kad rusiškos naftos tiekimą būtina susieti su naudojimusi Rusijos geležinkeliais ir uostais Suomijos įlankoje.
„Tai būtina aptarti gerokai platesniu formatu. Juk Baltarusijos gamyklose perdirbama mūsų nafta, kitos ten nėra ir vargu ar bus. Todėl būtina griežtai susieti mūsų naftos gavimą su atitinkamu naudojimusi mūsų infrastruktūra“, – pasitarime transporto infrastruktūros plėtros temomis sakė V.Putinas.
Didina priklausomybę ir kontrolę
Anot ekspertų, Maskva tokiais žingsniais siekia, kad Baltarusija būtų kuo labiau priklausoma nuo Rusijos.
„Kremliaus pozicija yra nuosekli – laikyti Baltarusija kiek įmanoma arčiau savęs, susaistyti ją taip, kad oficialiam Minskui manevravimui liktų kuo mažesnė erdvė“, – BNS sakė Vytis Jurkonis iš Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI).
Krovinių nukreipimas Rusijos geležinkeliais per Rusijos uostus tikrai Baltarusijai ir ekonomiškai nenaudingas, ir strategiškai pavojingas, kalbant apie tai, kad tie Rusijos uostai yra užšalantys ir klimatinės sąlygos ten visiškai kitokios, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė premjeras
Pasak jo, V.Putino raginimas tikriausiai yra įžanga į dar vieną derybų ratą, kur nuolaidų ar subsidijų išsiderės Minskas, bet ilgalaikėje perspektyvoje Baltarusija bus ir toliau „išparduodama“.
Privertęs Baltarusiją naftos produktus eksportuoti per Rusiją Kremlius taip pat sustiprintų Minsko kontrolę.
„Siūlydamas eksportuoti per Rusijos uostus Putinas, aišku, mato čia ekonominę naudą, be to, jis tada žino, kiek tiksliai naftos produktų Baltarusija eksportuoja“, – kalbėjo VU TSPMI politologas Laurynas Jonavičius.
„Lietuvos geležinkelių“ krovinių pervežimai šiemet per septynis mėnesius, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 6,5 proc. iki 28,99 mln. tonų.
Iš jų naftos produktų tranzitas per Klaipėdos uostą siekė 1,224 mln. tonų.
Pirmuosius keturis šių metų mėnesius, kai dėl Rusijos ir Baltarusijos ginčo pastarajai buvo apribotas naftos tiekimas, geležinkeliai per mėnesį perveždavo apie 90-140 tūkst. tonų naftos, vėliau krovinių apimtys išaugo iki daugiau nei 230 tūkst. tonų per mėnesį, o liepą pasiekė 260 tūkst. tonų.
