„Mes derybas baigėme, Latvijos kolega paprašė, kad sprendimą priimtų ne jis, o tą reikalinga padaryti ministrų kabineto posėdyje. Vakar posėdyje klausimas nebuvo įtrauktas dėl techninių kliūčių, tai laukiame artimiausio posėdžio ir Latvijos pozicijos“, – žurnalistams po Vyriausybės posėdžio sakė S.Skvernelis.
Perklaustas, ar dėl to nusikels sprendimai, ministras pirmininkas pakartojo, kad „reikia Latvijos pozicijos“.
Užpraeitą penktadienį Latvijos Inčukalnio dujų saugykloje susitikę Baltijos šalių premjerai sutarė susitarimą dėl dujų rinkos atidėti dviems savaitėms – tai yra iki šio penktadienio. Kaip tuomet teigė premjero patarėjas Deividas Matulionis, per dvi savaites turi būti atlikti susitarimo patikslinimai, taip pat per šį laikotarpį jam turėjo pritarti Latvijos Vyriausybė.
Regioninį SGD paketą sudarytų jau veikiantis Klaipėdos terminalas, planuojamas terminalas Estijoje bei Inčukalnio dujų saugykla. Susitarusios tarpusavyje, Baltijos šalys galėtų prašyti europinės paramos iš Europos Komisijos.
BNS prieš susitikimą Inčukalnyje kalbintų pareigūnų, kurie nenorėjo skelbti pavardžių, teigimu, su Latvija susitarti gali būti sunkiausia. Pasak vieno jų, ilgą laiką Latvija nekėlė aiškių sąlygų dėl susitarimo, tad „ji buvo pamiršta“, o visas dėmesys nukreiptas į Estiją. Tačiau prieš susitikimą sulaukta signalų, kad Latvija abejoja, ar jai reikia pasirašyti susitarimą dėl SGD rinkos, ji gali norėti daugiau laiko įvertinti, kokią naudą iš to galėtų gauti.
Anksčiau S.Skvernelis išsakė lūkestį, kad sprendimas bus pasiektas dar Inčukalnyje. Lietuvos pareigūnai teigia, kad bendra trijų šalių pozicija padidintų galimybes gauti Europos Sąjungos (ES) paramą Lietuvos suskystintų gamtinių dujų terminalui Klaipėdoje. Be to, tai leistų dujas vartotojams atpiginti 5–7 procentais.
Pokalbiai dėl regiono dujų infrastruktūros prasidėjo dar 2006 metais, kai Baltijos šalys sutarė vertinti regioninio SGD terminalo statybų idėją, tačiau šalims nepasiekiant susitarimo, Lietuva Klaipėdoje pastatė savo terminalą.
Vėliau Lietuva ragino kaimynes pripažinti jį regioniniu ir taip atverti galimybes gauti europinę paramą. Tam nepritarė Estija, norinti statyti savo terminalą Suomijos įlankoje, todėl Lietuva sutiko, kad Estija statytų mažesnį terminalą ir ES paramą galėtų gauti abu terminalai bei Latvijos dujų saugykla.
