„Ilgesniuoju periodu atsakymas būtų kuo daugiau energijos gaminti Europos Sąjungos viduje ir tas irgi įmanoma, nuo iškastinio kuro pereinant prie žaliosios energijos. Žalioji energija gaminama vietoje, pačios šalys gali ją pasigaminti ir nebūti tiek priklausomos nuo užsienio tiekėjų. Manome, kad Žaliąjį kursą reikia spartinti iškastinio kuro brangimo akivaizdoje“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė Asta Skaisgirytė.
Pasak A.Skaisgirytės, Lietuva kaip gerosios praktikos pavyzdį visai Europos Sąjungai galėtų pasiūlyti savo patirtį statant Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalą, kuris leido dujų kainą sumažinti penktadaliu.
„Prisiminkime prieš dešimtmetį buvusią situaciją, kai už dujas Lietuva mokėjo bene brangiausiai Europoje. Tada supratome, kad būti priklausomam nuo vieno tiekėjo yra labai nenaudinga, buvo priimtas labai svarbus sprendimas statyti suskystintų dujų terminalą, kad turėtume galimybę alternatyviai apsirūpinti dujomis, kas iš karto sumažino dujų kainą mums 20 proc.“, – sakė A.Skaisgirytė.
„Turime šitą patyrimą, kurį tam tikra prasme galime kaip geros praktikos pavyzdį pasiūlyti visai Europos Sąjungai. Bėda ta, kad Europos Sąjunga 90 proc. dujų ir naftos importuoja iš trečiųjų šalių. Vadinasi tos trečiosios šalys – Rusija, Alžyras ir kai kurios kitos – gali diktuoti mums dujų kainas“, – teigė ji.
Prezidento patarėjos teigimu, kuo labiau diversifikuojant dujų tiekimą, tuo labiau galima derėtis dėl kainos.
Prezidentas Gitanas Nausėda, ruošdamasis ketvirtadienį prasidedančiai Europos Vadovų Tarybai (EVT) praėjusią savaitę su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu aptarė energetikos kainų klausimus.
Prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius tuomet sakė, kad Lietuva remia ES vidaus rinkos stiprinimą, taip pat Europos Komisijos vertinimą, ar nebuvo piktnaudžiavimo atvejų vidaus rinkoje prisidedant prie aukštesnių dujų kainų.
Pasak jo, Prezidentūra taip pat pritaria EK planams įvertinti bendro dujų pirkimo galimybę formuojant ES strateginį dujų rezervą.
