Nors antradienį mokslininkų komisija pritarė skalūnų žvalgybai Lietuvoje, trečiadienį Seime akademikų nuomonės išsiskyrė. Komisijos nariai nurodė, kad, laikantis visų saugumo reikalavimų, pavojus aplinkai būtų nedidelis. Tuo pat metu kilo diskusija, ar Lietuvos įstatymai apskritai leidžia skalūnų dujų ir naftos gavybą. Jungtiniame posėdyje nutarta siūlyti stabdyti skalūnų paiešką Lietuvoje, kol įstatymų bazė bus sutvarkyta. Tiesa, komtetų vadovai neslepia, kad tai gali užtrukti ilgiau nei metus, o ar užsienio investuotojai tiek lauktų, niekas nežino.
Nepasitikėjimas ministru
"Toks balsavimas yra visiškas absurdas", - sakė A.Kubilius.
Balsavimo dėl išvadų metu opozicija paliko posėdžių salę. „Toks balsavimas yra visiškas absurdas, nes jis vyko pataisas siūlant žodžiu, pirmininkams nesugebant patikslinti, už ką ir kodėl balsuojama. Pats sprendimas prieštarauja autoritetingų mokslininkų, kurie Vyriausybei pavedus pateikė gerą analizę ir pasiūlė tęsti skalūninių dujų žvalgybą, nuomonei. Jis prieštarauja ir premjero, ir aplinkos ministro Valentino Mazuronio nuomonei. Tai reiškia tik viena, – kad valdančioji dauguma nesuvokia, už ką ir prieš ką ji yra, o sprendimas akivaizdžiai besikertantis su premjero ir ministro viešai išsakytomis pozicijomis reiškia, jog dauguma nepasitiki savo pačių deleguotu ministru V. Mazuroniu“, – po posėdžio sakė A.Kubilius.
Pasak jo, komitetų sprendimas buvo priimtas posėdžių salėje vyraujant chaosui, leidžiant kalbėti įvairiems nežinomiems ir neaiškiems interesams atstovaujantiems asmenims bei negebant valdančiajai daugumai aiškiai formuluoti teikiamų pasiūlymų. Komitetams pasiūlytos išvados buvo pateiktos iš vakaro, nesuderinus su komitetų nariais. Opozicija siūlė komitetams patvirtinti subalansuotas ir protingai parengtas Seimo Energetikos komisijos išvadas.
Įstatymai neleidžia?
 |
| Evaldo Galvanausko nuotr./Gediminas Motuza Matuzevičius |
Akademiko Vilniaus Universiteto profesoriaus Gedimino Motuzos teigimu, šiuo metu Lietuvos įstatymai žvalgybos ir gavybos šalyje neleidžia. „Šios pramonės ypatybė – didžiuliai gavybos mastai ir ilgalaikis poveikis. Į žemės gelmes leidžiamas didelis kiekis teršalų, didelė jų dalis lieka žemės gelmėse. Vertinant visą laikotarpį, susidaro šimtai tonų chemikalų. Tokie procesai keičia žemės savybes – sukelia vibracijas, vandens ir dujų migraciją. Cheminių medžiagų palikimas žemės gelmėse iš esmės yra jų laidojimas. Tai kertasi su įstatymu. Mūsų įstatymai tokių pažeidimų neleidžia, todėl naujos licenzijos išdavimas nėra tikslingas“, – sakė jis.
Komisijos narys Andrius Kubilius paprašė patikslinti mokslininko išvadą ir nurodė, jog panaši technologija Lietuvoje jau taikoma. Taip pat pabrėžė, kad skalūnų gavybą pradeda Ispanija, Vokietija ir kitos Europos šalys.
G.Motuza atsakė, kad iki šiol Lietuvoje vykdyti gręžimai buvo nedidelio masto, naudojant mažus kiekius vandens ir cheminių medžiagų. Skalūnų gavybos mastai būtų nepalyginamai didesni.
A.Kubilius atkreipė dėmesį, kad bendroje mokslininkų išvadoje vienareikšmiškai teigiama, kad žvalgyba yra galima, o kai kurie mokslininkai gali turėti savo nuomonę ar net politikuoti. „Pirmiausias buvo gąsdinama pavojumi aplinkai. Dabar siūloma atskirti žvalgybą ir gavybą. Manau, kad judėti tolyn jokių kliūčių nėra“, – sakė jis.
Milijardinis potencialas
„Vien mokesčių į biudžetą galima gauti 40 mlrd. litų. Turim svarstyti, ar Lietuvai to reikia“, – sakė D.Kreivys.
Mokslų akademijos komisijos skalūnų dujų paieškom įvertinti pirmininko pavaduotojas akademikas Algimantas Grigelis teigė, kad JAV specialistų atlikti skaičiavimai, kiek Lietuvoje yra saklūnų dujų per daug optimistiniai. „Mūsų komisija svarstė žinomus duomenis ir išvadose pažymėta, kad Lietuvos netradicinių dujų potencialas vertinamas įvairiai. JAV skaičiavimuose buvo naudotas didesnis iškastinių sluoksnių gylis. Taip pat nenurodomas, kokiam plotui atlikti skaičiavimai“, – sakė jis.
Komisijai pateikti paskutiniai 2013 m. duomenys rodo, kad Šilutės, Tauragės plote yra 5,8 mlrd. kūb. m. skystų angliavandenilių ir 1,6 trilijonų kub. m. dujinių angliavandenilių. „Galima kalbėti apie 2,8 mlrd. kūb. m. skystų ir 800 mlrd. kūb. m. dujinių angliavandenilių. Išgauti galima iki 10 proc., o ne itin geros sėkmės atveju 2-5 proc. Taigi geriausiu atveju galima tikėtis iki 80 mlrd. kūb. m. skalūninių dujų. Ekonominiu vertinimu tai būtų apie 104 mlrd. litų“, – skačius pateikė A.Grigelis.
„Chevron“ gali pasitraukti
Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Kęstutis Daukšys pabrėžė, kad skalūnų paiešką reikia vertinti iš pragmatiškų pozicijų. „Pirmiausia turėtume spręsti ne emocijomis, o žiūrėti, kas svarbu valstybei. Mokslininkų išvados rodo, kad skalūnų žvalgybą reikia leisti. Taip pat matome, kad yra daug papildomų sąlygų, kuriom mes pritariame. Skalūnus reikia žvalgyti, tačiau prieš gavybą reikia patikslinti įstatymus ir jai pasiruošti. Galim duoti signalą amerikiečiams, kad keisis teisinė aplinka“, – sakė jis.
 |
| Dainius Kreivys ir Andrius Kubilius |
Parlamentaras D.Kreivys atkreipė dėmesį, kad tokie signalai gali atbaidyti investuotoją. „Vien mokesčių į biudžetą galima gauti 40 mlrd. litų. Turim svarstyti, ar Lietuvai to reikia. Naftos bendrovės nesirikiuoja į eilę imtis žvalgybos. „Chevron“ buvo vienintelis investuotojas, kuris dalyvavo konkurse. Atskyrus žvalgybą nuo gavybos kompanija pasitrauks. Jei norime žvalgyti patys, tai turim skaičiuoti. Vienas gręžinys kainuoja 20 mln. litų. Ar vyriausybė turės tokius pinigus?“ – klausė jis.
Siekia sustabdyti
Posėdžio metu parlamentaras Remigijus Šimašius klausė, kas kompensuos verslininkams kilusią žąlą. Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas atsakė, kad investicijos dar nėra padarytos ir viskas daroma laiku.
Opozicijos lyderis A.Kubilius piktinosi, kad svarstant itin svarbų klausimą komitetų nutarimo projektas atsirado iš vakaro. Seimo narė Aurelija Stancikienė įvardino, kodėl skubama priimti projektą. „Svarbiausia sustabdyti dabar vykstančius konkursus skalūnų žvalgybai. Galim stabdyti ir jau išduotus leidimus skalūnų paieškai“, – sakė ji.
Energetikos komisijos vadovas K.Daukšys atsakė, kad konkurso stabdymas Seimo sprendimu būtų visiškas jo politizavimas. Posėdyje buvo balsuojama dėl pertraukus, tačiau balsams pasidalinus po lygiai pirmininkaujančių balsai nulėmė, kad posėdis tęsiamas.
Ekonomikos vadovas Remigijus Žemaitaitis siūlė stabdyti sutarties pasirašymą su įmonėmis, kol bus patikslinti įstatymai. Komitetų nariai tokiam siūlymui pritarė. Taip pat nutarta svarstyti galimybę skalūnų dujų ir naftos paiešką vykdyti valstybės lėšomis.
A.Kublilius tokį komiteto sprendimą įvertino kaip pataikavimą Rusijos interesmas ir priminė, kad Europos Sąjunga renkasi kitą kelią. Tuo tarpu R.Žemaitis patikino, kad taip siekiama įgyvendinti mokslininkų rekomendacijas priimti reikiamus įstatymus ar papildyti jau galiojančius. Taisytinių norminių aktų vien šiuo metu suskaičiuota penkiolika.
