Lietuvoje viešėjęs bendrovių „Hitachi Power Systems Company“ ir „Hitachi Visaginas Project Investment“ vadovas Takao Kurihara atvirai pripažino – projekto partneriai pasigenda Lietuvos noro vadovauti projektui.
„Jie nori, kad Lietuvos Vyriausybė imtųsi vadovauti projektui ir prisiimtų už jį atsakomybę kaip šalis šeimininkė. Manau, šiuo metu tai yra svarbiausias klausimas. Matome ir regioninių partnerių nerimą, bet esu įsitikinęs, kad jeigu Lietuva imsis lyderės vaidmens, Latvija ir Estija seks iš paskos“, – interviu dienraščiui „Verslo žinios“ teigė T.Kurihara.
Kaip pasikeitusią retoriką dėl VAE vertina nuo pirmųjų dienų projektą atidžiai stebintys Lietuvos ekspertai? Apie tai – pokalbis su Kauno technologijos universiteto profesoriumi Jonu Gyliu.
– Kaip vertinate pastebėjimus, kad baigėsi politinis manevravimas dėl VAE ir pagaliau duotas aiškus signalas, kad Lietuva statys atominę elektrinę?
– Kalbant apie „signalą“, nebūčiau toks didelis optimistas, nes jau ne vieną kartą galutinio sprendimo data buvo nukelta į kitą mėnesį ar net kitus metus. Juo labiau kad šiuo metu energetikos ministras mieliau kalba ne apie vasario mėnesį planuotą „galutinį sprendimą“, o apie liepos mėnesį.
Vėl bandoma kaltųjų ieškoti tarp regioninių partnerių, kurie, atseit, dar neapsisprendę. Be to, triukai, o galbūt net savotiškas partnerių šantažavimas, susijęs su „Rail Baltica“ projektu, taip pat neprideda pasitikėjimo nei mūsų valdžia, nei tokiu partneriu, nei mūsų šalies patikimumu.
Lietuvoje sugebama viską stabdyti ir žlugdyti netgi tada, kai jau priimtas galutinis sprendimas arba net tada, kai pradėtos statybos.
Lietuvoje sugebama viską stabdyti ir žlugdyti netgi tada, kai jau priimtas galutinis sprendimas arba net tada, kai pradėtos statybos.
– Kodėl vis dar lūkuriuoja regioniniai partneriai: ar daugiau nei metų laiko jiems neužteko techninėms ir finansinėms detalėms aptarti? O gal yra šioks toks nepasitikėjimas Lietuvos institucijomis, kurios turės priimti sprendimus ir išduoti leidimus?
– Lietuva – pagrindinė partnerė, kuriai labiausiai reikia nepriklausomo, patikimo elektros generavimo šaltinio. Mūsų šalis turėtų būti labiausiai suinteresuota VAE projekto vystymu, tačiau ji dar neapsisprendė, blaškosi ir „tempia gumą“.
Todėl būtų keista, jeigu kiti projekto dalyviai žinotų, ką ir kaip turi daryti.
Juk, jeigu vadas nežino, kokiu keliu eiti, jeigu dar neapsisprendė, ar iš viso eis, tai kaip gali kiti jo komandos nariai ar juolab kaimynai sekti paskui tokį vadą? Manau, čia mes turime rodyti iniciatyvą ir pavyzdį, o ne laukti, kad už mus nuspręs partneriai.
– Gal Lietuva per daug skubėjo vystyti ši projektą, nes tokio masto investicijoms regionas dar nebuvo pribrendęs?
– Lietuva, mano manymu, per daug lėtai, o ne per daug greitai judėjo šio projekto link. Jau stodami į Europos Sąjungą, žinojome, kas mūsų laukia, bet tam visiškai nesiruošėme.
Tie, nuo kurių priklausė šalies energetikos ateitis, mieliau klausė ir tikėjo pranašais, aiškinančiais, kad Lietuva turi pakankamai elektrą generuojančių galių, kad jokių priežasčių augti dujų ar naftos kainai nėra ir būti negali, kad, reikalui esant, atsinaujinantieji energijos šaltiniai sugebės pagaminti pakankamą pigios elektros kiekį ir taip toliau.
Atrodytų, turėjo pasimokyti iš nevaldomos „saulės energetikos“ plėtros, iš vėjo malūnų „patikimumo“, iš kitų su atsinaujinančiais energijos šaltiniais susijusių fokusų. Tačiau nepasimokė, o tik dar kartą užlipo ant to paties grėblio.
Interesų grupės per daug įtakingos, kad leistų be trikdžių judėti VAE projektui, joms visiškai nusipjauti į investicijas, jeigu jos reikalingos Lietuvai, regionui, bet neatneša konkrečios asmeninės naudos.
Lietuva, mano manymu, per daug lėtai, o ne per daug greitai judėjo šio projekto link. Jau stodami į Europos Sąjungą, žinojome, kas mūsų laukia, bet tam visiškai nesiruošėme.
– Per visą šio projekto laikotarpį buvo sakoma daug netiesos apie strateginį investuotoją „Hitachi“. Kokia tai kompanija, kokie jos pasiekimai ir kaip ji vertinama pasaulyje?
– Apie „Hitachi“ būtų galima kalbėti labai daug gero, tačiau apsiribosiu tik tuo, kad paminėsiu, jog tai yra didelė, patikima pasaulinio lygio kompanija, savo projektus vykdanti kokybiškai, laiku ir neviršydama numatyto biudžeto. Noras ją diskredituoti – minėtų įtakos grupių juodųjų technologijų taikymo rezultatas. O tie interesai driekiasi ir už Lietuvos ribų.
– Kodėl Japonijai svarbus šis projektas?
– Tiek „Hitachi“, tiek Japonijai VAE projektas svarbus, nes tai yra galimybė po Fukušimos AE avarijos vėl parodyti pasauliui, kad japoniškos technologijos yra patikimos ir saugios.
Be to, tai ir galimybė įkelti koją į Europos rinką – Lietuvą, Jungtinę Karalystę, galbūt Suomiją, diegti saugius, patikimus trečiosios plius kartos reaktorius už Japonijos ribų, plėsti gamybinius pajėgumus šalies viduje.
– Kokia papildoma nauda laukia Lietuvos pradėjus šį projektą?
– Visu pirma, VAE – patikimas, saugus, nuo kuro kainų beveik nepriklausantis elektros generavimo šaltinis, būtinas stiprinant Lietuvos ir Baltijos regiono energetinį savarankiškumą.
Antras labai svarbus veiksnys – didelės investicijos, išjudinsiančios europinių pinigų įsisavinimu – šis terminas labiau primena žodį „pasisavinimu“ – besididžiuojantį šalies ūkį.
Trečia nauda – daug naujų darbo vietų, užsakymų įvairioms vietinėms įmonėms. Ir ketvirta nauda – VAE projektas atvertų vartus tolesnėms japonų investicijoms Lietuvoje ir visame regione.
– Tai gal dabar laikas pradėti vėl viešai dėstyti argumentus už VAE?
– Argumentai daugybę kartų jau buvo išsakyti ir pakartoti, tačiau niekas nepriklauso nuo to, kokie argumentai buvo ar bus išsakyti.
Tiesiog yra žmonių grupė, kuri supranta, kad regione turi atsirasti nauja atominė elektrinė. Yra kita grupė, kurios interesai – ekonominiai, politiniai ar geopolitiniai – yra priešingi pirmosios grupės siekiams. Ir yra trečioji grupė, kuri abejinga, nesupranta arba neturi griežtos nuomonės. Pastarąja grupe galima manipuliuoti, nes ji tiki tais, kurie garsiau ir akiplėšiškiau „ant ausų kabina makaronus".
Gaila, bet ši, trečioji grupė, yra gausiausia, ji lemia rinkimų ir referendumų rezultatus.
Tad, kol valdžia neapsispręs ir nepradės realiais darbais remti VAE projekto, formuoti teigiamos nuomonės, atvirai kalbėti apie projekto privalumus ir naudą, rūpintis specialistų rengimu, tol pavieniai balsai, pasisakantys už naujos VAE statybą, paskęs dezinformacijos, melo, pusiau tiesos ir patyčių klampynėje.
Tai, kad pastaruoju metu premjeras ir energetikos ministras nebevengia VAE temos ir ima nedrąsiai pripažinti naujos AE statybos galimybę, galima laikyti šiokiu tokiu silpnu vilties spindulėliu. Nors ir teko ne vieną kartą „nusvilti“, viliuosi, kad šį kartą reikalai pajudės ir Lietuva nepraras pasitikėjimo likučių.
