Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo bei jungčių projektai bei Europos Sąjungos parama Lietuvai leis mažinti išteklių kainą, mano rinkos dalyviai. Jungčių projektų užbaigimui kliūčių kol kas nėra, reikia išspręsti SGD terminalo klausimus bei atsižvelgti į Europos Komisijos pastabas planuojant naujus projektus.
Tokias mintis trečiadienį Seime vykusioje energetikos konferencijoje išsakė valdžios institucijų atstovai, vienų didžiausių Lietuvos energetikos bendrovių – „Amber Grid“, „Litgrid“, IAE ir kitų – vadovai bei Lietuvos ir užsienio energetikos ekspertai. Konferenciją Seime organizavo GLIMSTEDT kartu su Seimo Energetikos komisija ir „KPMG Lietuvoje“.
Taupyti neišmokome
Su taupymu ir efektyvumu Lietuvoje nėra gerai. O tam, kad su taupymu ir efektyvumu Lietuvoje būtų gerai, mes turime investuoti dar apie 10 mlrd. litų, – sakė R.Valatka.
“Jeigu paklaustume savęs – apie kiek milijardų šiandien kalbėjome, mano apskaičiavimais, mes sugebėjome aptarti 40 mlrd. litų. Su taupymu ir efektyvumu Lietuvoje nėra gerai. O tam, kad su taupymu ir efektyvumu Lietuvoje būtų gerai, mes turime investuoti dar apie 10 mlrd. litų – tai beveik pusė atominės jėgainės sumos“, – Seime vykusią diskusiją apibendrino ją moderavęs žurnalistas, publicistas Rimvydas Valatka.
„40 mlrd. litų yra milžiniška suma. Apskritai, ar į elektrinius, dujinius ir kitus dalykus nereikėtų įskaičiuoti demografijos? Ekonomistas Raimondas Kuodis iš viso yra pasakęs, kad mes per daug galvojame apie dujas. Biokuro srityje mes atsiliekame“, – pastebėjo R. Valatka.
Advokatų kontora GLIMSTEDT advokatų kontoros GLIMSTEDT vadovaujantis partneris Linas Sesickas sutiko, kad energetikos sritis šiandien išgyvena ambicingų pokyčių metą. „Nacionalinės energetikos kryptys, bent jau mūsų supratimu, jau suformuota. Labai svarbu kalbėti apie savalaikį ir maksimalų paramos panaudojimą“, – sakė L. Sesickas.
Paramos nepakanka
Energetikos ministerijos ES paramos skyriaus vedėja Milda Urbonaitė savo ruožtu teigė, kad kalbant vien apie ES paramą, skaičiai turėtų būti mažesni, tačiau Lietuvos laukia apie 3,5 mlrd. litų paramos.
„Kalbant apie oficialią paramą – energetikos sektoriuje mes turėsime apie 3,5 mlrd. litų. Ministro nuomone, tai nėra pakankamai“, – diskusijoje sakė M. Urbonaitė.
Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Kęstutis Daukšys savo ruožtu vertino, kad Lietuvos energetikos sektoriuje per paskutinį dešimtmetį buvo nemažai diskusijų, bet atlikta – mažai.
„ Šitą reikia iš tikrųjų priimti kaip faktą – per paskutinį dešimtmetį buvo nemažai kalbama, bet mažai daroma“, – konferencijoje sakė K. Daukšys.
Primena dykumą
Per paskutinį dešimtmetį buvo nemažai kalbama, bet mažai daroma, – sakė K.Daukšys.
Anot jo, Lietuva energetine prasme šiek tiek primena „dykumą“, nes savo jėgomis patenkina tik mažesnę dalį energijos.
„Tikiuosi, kad tiek šitas Seimas, tiek Vyriausybė šituos projektus darys. Natūralu, kad tai yra tęstinis procesas, jeigu kiekvieną kartą pasikeitus Vyriausybei, mes viską keisime, mes nieko nepadarysime“, – kalbėjo Seimo narys.
K. Daukšys teigė, kad Lietuvai svarbu spartinti daugiabučių namų renovaciją.
„Lietuvoje turi dar daug pasistengti, nes tos savivaldybės, kurios tą sugebėjo padaryti anksčiau, jau gerokai pažengusios į priekį. Manau čia bus didelis proveržis per artimiausius ketverius metus“, – prognozavo K. Daukšys.
Pastabų sąrašas
Matome, kad Lietuvoje elektros energijos kainos stambiems vartotojams yra vienos didžiausių Europoje, – sakė G. Rubinchik.
Advokatų kontoros GLIMSTEDT asocijuotas partneris Mindaugas Jablonskis pastebėjo, kad Lietuva jau yra gavusi Europos Komisijos pastabų sąrašą apie Lietuvos planus naujame finansiniame laikotarpyje ir pastabų jame – nemažai.
„Europos Komisija mato, kad labai daug dėmesio yra skiriama būsto renovacijai, bet jie norėtų, kad daugiau dėmesio atsirastų ir kaimo regionams“, – pastebėjo advokatų kontoros partneris.
Konferencijoje dalyvavęs konsultacijų bendrovės „KPMG Lietuvoje“ atstovas Gregory Rubinchik pristatė KPMG grupės tyrimą, kurio duomenimis, elektros vartotojų Lietuvoje sumokama kaina – įvertinus ir gaunamas pajamas – Lietuvoje buvo daugiau nei 2 kartus didesnė, palyginti su pavyzdžiui, Vokietija. Stambūs elektros energijos vartotojai Lietuvoje pernai mokėjo 76 eurus už megavatvalandę – daugiau už elektrą mokėjo tik vartotojai Latvijoje ir Lenkijoje (atitinkamai po 78 ir 77 eurus).
„Matome, kad Lietuvoje elektros energijos kainos stambiems vartotojams yra vienos didžiausių Europoje“, – sakė G. Rubinchik.
Našta verslui
Koncerno „Achemos grupė“ įmonės „Renerga“ direktorius Linas Sabaliauskas sutiko, kad stambiam verslui Lietuvoje tenka didelė našta mokant už išteklius.
„Pagrindinę kainą už elektrą sumoka pramoninkai“, – sutiko L. Sabaliauskas.
Uždaromos Ignalinos atominės elektrinės vadovas Saulius Urbonavičius konferencijoje teigė, kad vėluoja kietų radioaktyvių atliekų tvarkymo komplekso bei panaudoto kuro saugyklos statybos, ES iki šiol nepatvirtintas eksploatavimo nutraukimo finansavimas 2014-2020 metams.
Didžiųjų Lietuvos energetikos bendrovių „Litgrid“ bei „Amber Grid“ vadovai buvo optimistiški. „Bet kokia investicija į tinklus pirmiausia importuoja ne produktą, o kainas. Geras pavyzdys yra Lenkija – bet kuri investicija, leidžianti importuoti dujas – net ir virtualiai – leidžia mažinti kainą“, – sakė Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ vadovas Saulius Bilys.
