Be paklausos, rizika kyla ir pasiūlai – visų pirma, dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, taip pat dėl Europoje svarstomo galimo rusiškos naftos embargo.
Naftos kainos trečiadienį smarkiai pakilo – „Brent“ rūšies naftos kaina sesijos pabaigoje viršijo 110 JAV dolerių už barelį ir šis lygis buvo aukščiausias per pustrečios savaitės.
Tačiau analitikai sako, kad naujasis naftos kainų pakilimas nepaskatins OPEC+ narių pakeisti savo nuomonę.
„OPEC greičiausiai laikysis savo plano, nepaisydamas besitęsiančio nestabilumo, susijusio su Rusijos ir Ukrainos konfliktu“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė brokerių grupės XTB analitikas Walidas Koudmani (Validas Kudmanis), paminėjęs „paklausos mažėjimo perspektyvą, kurią lemia Kinijoje dėl koronaviruso plitimo įvedami karantinai“.
Kaip ir ankstesniais mėnesiais, OPEC+ greičiausiai nuspręs kitą mėnesį, t. y. birželį, padidinti gavybą 432 tūkst. barelių per dieną. Šią strategiją buvo pradėta įgyvendinti 2021 metų pavasarį, kai ekonomika pradėjo atsigauti po pandemijos sukrėtimo.
OPEC+ derybos ketvirtadienį prasidės nuo techninių diskusijų ministrų komiteto posėdyje Vienoje – OPEC būstinėje.
Kinija – pagrindas elgtis „atsargiai“
Kinija, kurio tebesilaiko „nulinės COVID-19 tolerancijos“ strategijos, pastarosiomis savaitėmis kovojo su didžiausiu šalyje koronaviruso protrūkiu nuo 2020 metų pavasario.
Pekinas trečiadienį uždarė dešimtis metropoliteno stočių ir gyventojai baiminasi, kad mieste bus įvestas karantinas, kuris jau buvo paskelbtas Šanchajuje – didžiausiame šalies mieste, turinčiame 25 mln. gyventojų.
„Lėtėjantis aktyvumas Kinijoje neabejotinai yra vienas iš veiksnių, kurie pateisins jų sprendimą nekeisti savo plano, nepaisant didėjančio tarptautinio spaudimo didinti gavybą, nes pasaulyje vis labiau aštrėja energetinė krizė“, – agentūrai AFP pareiškė „Swissquote Bank“ analitikė Ipek Ozkardeskaya.
Tai „viena iš priežasčių toliau elgtis atsargiai“, pažymėjo „City Index“ ir „Forex.com“ analitikas Fawadas Razaqzada.
Savo strategijos OPEC+ neturėtų atsisakyti ir dėl planuojamų naujų ekonominių sankcijų Rusijai, mano ekspertai.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) Europos Parlamentui pareiškė, kad Komisija šeštajame sankcijų Rusijai rinkinyje ragina iki 2022 metų pabaigos uždrausti visos – ir neperdirbtos, ir perdirbtos – rusiškos naftos importą jūra ir naftotiekiais.
„Milžiniškas poveikis“
Tokia perspektyva kelia grėsmę pasiūlai Europos rinkoje, kurioje jau vyrauja didelė įtampa.
Tam, kad sankcijos įsigaliotų, joms turi pritarti visos 27 Europos Sąjungos (ES) valstybės narės, tačiau nuo tiekimo iš Rusijos itin priklausoma Vengrija jau pareiškė nepritarianti šiam ES planui jo dabartine forma.
„Jeigu [ES] sugebės įtikinti savo narius patvirtinti planą ... tai padarys milžinišką poveikį rusiškos naftos eksportui“, – pareiškė F.Razaqzada.
Tačiau OPEC+ grupė, kuri stengiasi išlikti vieninga ir nenori gadinti santykių su Maskva – viena iš savo narių, vėlgi „padėties tikrai neišgelbės“, pažymėjo I.Ozkardeskaya.
„Kartelis aiškiai davė suprasti, kad karas Ukrainoje, kuris daro poveikį Rusijos eksportui, nėra priežastis nerimauti [dėl tiekimo]“, – pareiškė ji.
Turto valdymo bendrovės „SPI Asset Management“ analitikas Stephenas Innesas pažymėjo, jog požiūris „pažiūrėsim – pamatysim“, kurio laikosi OPEC+, tampa „vis labiau nepriimtinas“ ir „prieštarauja grupės deklaruojamai misijai“.
„Štai kodėl jie nuolat kritikuojami už tai, kad yra lėti ir techniškai nepasirengę reaguoti į naujausius pokyčius pasaulio rinkose“, – pareiškė jis.
