Kaip rašoma pranešime spaudai, pirmojoje SGD bunkeriavimo operacijoje bendradarbiavo net kelios skirtingos šalys – KN (AB „Klaipėdos nafta“, Norvegijos kompanija „Cryo Shipping AS“, „Limarko“ grupės įmonė UAB „Baltkonta“ ir UAB „Ignitis“, – tokiu būdu prisidedančios prie mažiau aplinką teršiančios laivybos ir šiame sektoriuje vis labiau matomų teigiamų pokyčių.
„Cryo Shipping“ į Klaipėdą atplukdė švariausiu iškastiniu SGD kuru jau pripildytą intermodalų ISO konteinerį, kuris gali būti montuojamas tiek ant traukinio platformos, tiek ant vilkiko. Šįkart SGD užpildytas ISO konteineris keltuvu buvo užkeltas ant „Baltkontos“ vilkiko ir nugabentas į Malkų įlankos terminalą.
Pirmąją Klaipėdos uoste bunkeriavimo operaciją iš ISO konteinerio į cementovežį vykdė patirtį laivybos ir dujų bei naftos srityse turinti kompanija „Cryo Shipping AS“, siūlanti saugius, į klientą orientuotus ir klientams pritaikytus bunkeriavimo sprendimus.
Iš ant vilkiko sumontuoto ISO konteinerio į cementovežio „MV Greenland“ degalų talpą buvo perkrauta.
45 kub. m SGD. Bunkeriavimo operacija vyko pagal visus gerosios praktikos reikalavimus bei Europos jūrų saugumo agentūros rekomendacijas.
Atlikus laivo bunkeriavimą, ISO konteineris SGD dujomis, kurias „Cryo Shipping“ įsigijo iš UAB „Ignitis“, buvo pripildytas KN operuojamoje antžeminėje SGD paskirstymo stotyje. Cementovežis „MV Greenland“ šiomis dujomis Klaipėdoje bus bunkeruojamas dar kovą.
Nicholai H. Olsen, „Cryo Shipping AS“ direktorius, pažymi, kad Klaipėda cementovežio bunkeriavimui pasirinkta dėl uoste esančios KN SGD paskirstymo stoties infrastruktūros. Anot jo, proveržis SGD bunkeriavimo srityje Klaipėdos uoste įvyko tik visų partnerių susitelkimo ir bendradarbiavimo dėka.
„Esame labai dėkingi už visą pagalbą, kurios itin daug sulaukėme iš visų šioje operacijoje dalyvavusių šalių. Tikimės, kad ateityje Klaipėda taps svarbiu SGD bunkeriavimo uostu, „Cryo Shipping“ šį siekį rems ir skatins“, - teigė N. H. Olsen.
„Cryo Shipping AS“ vadovas teigia, kad ateityje įmonė turi planų įsigyti SGD bunkeriavimo laivą, kuriuo bunkeriavimą vykdytų ir Klaipėdos uoste.
Darius Šilenskis, KN generalinis direktorius, pažymi, jog visą procesą sunkino faktas, kad šiai dienai Lietuvoje nėra SGD bunkeriavimą reglamentuojančių teisės aktų.
„Pirminis SGD bunkeriavimą uoste reglamentuojantis dokumentas bus Uosto laivybos taisyklės, kurių pakeitimo laukia visa SGD bunkeriavimu suinteresuota bendruomenė. Kol jų nėra, tam, kad „Cryo Shipping AS“ gautų leidimą Klaipėdos uoste atlikti pirmąją SGD bunkeriavimo operaciją, teko nueiti ilgą kelią ir susiderinti daugybę dokumentų, kurie apibrėžtų saugią operaciją ir užtikrintų Uosto kapitono tarnybos leidimo šiam konkrečiam atvejui gavimą Klaipėdos uoste“, - sako D. Šilenskis.
Kęstutis Kairys, UAB „Baltkonta“ vadovas, pastebi, kad pirmoji Klaipėdoje įvykusi bunkeriavimo operacija yra itin gera žinia rinkos dalyviams ir didelis postūmis SGD srityje.
„Pamenu, kad prieš dvejus metus dar tik svarstėme apie galimybę laivą bunkeriuoti iš autocisternos. Šiandien ši galimybė tapo realybe ir neabejoju, kad ši žinia pasieks daugelį laivų savininkų, kurie Klaipėdą atras kaip SGD bunkeriavimo uostą“, - teigia K. Kairys.
2019 metais Klaipėdos valstybinį jūrų uostą aplankė ne vienas SGD varomas laivas. Galima būtų išskirti kompanijų „Unifeeder“ („Wes Amelie“), Containerships („Nord“, „Aurora“, „Polar“), „Furetank“ („Fure Ven“, „Fure West“, „Ramanda“), „Norlines“ („Kvitbjorn“) SGD varomus laivus. Pastebimi ir kitų kompanijų pavieniai SGD varomų laivų užplaukimai į Klaipėdos uostą. Pažymėtina, kad iki šiol Klaipėdos uoste fiksuoti SGD varomi laivai į uostą buvo užplaukę krovos, o ne SGD bunkeriavimo, t.y. SGD kaip kuro užpylimo į laivo kuro talpas, tikslais.
Savaitgalį Klaipėdos uoste vykusi SGD bunkeriavimo operacija kol kas yra pirmoji. Tačiau D. Šilenskis sako, kad vertinant SGD varomų laivų skaičių bei augantį jų užsakymų skaičių Baltijos ir Šiaurės jūrose, SGD bunkeriavimo procedūrų daugės.
Konsultavimo ir klasifikavimo bendrovės DNV GL duomenimis, visame pasaulyje plaukioja 177 SGD varomi laivai, o iki 2027 m. bus pastatytos dar 208 šį kurą naudojančios jūrų transporto priemonės. Didžiausia tokių laivų koncentracija šiuo metu fiksuojama Šiaurės ir Baltijos jūrose.
„Naujų SGD transportavimo ir bunkeriavimo laivų atsiradimas didina regiono SGD rinkos konkurencingumą bei prieinamumą bei sudaro palankesnes sąlygas efektyviau išnaudoti Klaipėdoje sukurtą SGD infrastruktūrą“, - sako D. Šilenskis.
Į Klaipėdos uostą ateinantys SGD varomi laivai gali būti bunkeriuojami pagal visas tris schemas: įvairiuose uosto krovos terminaluose iš SGD autocisternos į laivą, iš terminalo į laivą tam pritaikytoje KN operuojamoje SGD paskirstymo stotyje bei iš laivo į laivą. Nors Klaipėdoje šiuo metu nėra nuolat reziduojančio SGD bunkeriavimo laivo, tačiau Baltijos ir Šiaurės jūrų regione SGD transportavimo ir bunkeriavimo paslaugas teikia keletas laivų, kurių paslaugomis galima naudotis.
