„Energetikų pažadai dėl mažesnio SGD terminalo mokesčio galiojo tik porą mėnesių. Ši situacija ir sprendimai dar kartą įrodo, jog terminalo kainodara ir išlaikymo principas nėra tvarus, nes nepaisant mažesnių dujų kainų, jo išlaikymo kaštai auga daugiau kaip 5 mln. eurų, taip pat didėja nuostolingas dujų pardavimas, tą nuostolį perkeliant tiek ant pramonės, tiek ant buitinių vartotojų pečių“, – komentare BNS teigė R.Miliauskas.
Pasak jo, dėl didesnio terminalo mokesčio „Achema“ nuo liepos kas mėnesį turės sumokėti 135 tūkst. eurų daugiau, o iš viso už terminalo išlaikymą šiemet sumokės beveik 17 mln. eurų.
„Bendrovė bus priversta peržiūrėti investicinius planus, susijusius su eksporto plėtra ir parama mokslo institucijoms dėl naujų produktų kūrimo“, – tikino R.Miliauskas.
Kainų komisija kovo mėnesį sumažino metinę terminalo dedamąją 38,2 proc. iki 315,97 euro už megavatvalandę per parą (ji įsigaliojo nuo gegužės), o penktadienį ją padidino 12,2 proc. iki 354,61 euro (nuo liepos). Anot „Achemos“ vadovo, tai rodo, kad terminalo išlaikymo naštos mažėjimas buvo tik laikinas sprendimas.
„Deja, pasitvirtino prognozės ir nuogąstavimai, jog SGD terminalo išlaikymo sumažėjimas buvo tik laikinas sprendimas. Taip pat kyla dar didesnė grėsmė, jogmažėjant dujų vartojimo pajėgumams, mokesčių mokėtojų ateityje lauks dar didesnė našta, susijusi su jo išlaikymu“, – tikino R.Miliauskas.
Kainų komisija nurodė, kad terminalo išlaikymas brangsta, nes mažėja dujų vartojimas, be to, sumažėjo vidutinė dujų kaina, kuri lėmė, kad „Litgas“ gaus mažiau pajamų.
Energetikos ministro atstovas Mantas Dubauskas BNS teigė, kad net ir padidėjus terminalo dedamajai, dujų vartotojai sutaupo dėl pigiau įsigyjamų dujų.
„Dujų vartotojai gali sutaupyti. Tiekimo saugumo dedamosios “svoris„ galutinėje kainoje vartotojams yra kelis kartus mažesnis, negu dujų kainos. Todėl galutinei dujų kainai didesnį poveikį turi dujų kainos mažėjimas, negu tiekimo saugumo dedamosios pasikeitimai. Tai galioja tiek energijos gamintojams, perkantiems dujas iš „Litgas“, tiek kitiems dujų vartotojams“, – BNS teigė M.Dubauskas.
Anot jo, dujų kainos turėtų būti mažesnės visiems vartotojams, nepriklausomai, iš kur jie perka dujas.
„Kainų komisijos apskaičiuota rinkos kaina, kuri yra taikoma energijos gamintojams, perkantiems dujas iš „Litgas“, kartu realiai parodo tikėtiną visos rinkos kainų vidurkį Lietuvoje, nes skaičiuojant yra įvertinamos tiekėjų (išskyrus “Litgas„) importuojamų dujų kainų prognozės. Taigi, dujų kaina Lietuvos vartotojams, įskaitant energijos gamintojus, mažėja“, – tikino ministro atstovas.
Kainų komisija praėjusią savaitę 10 proc. sumažino „Litgas“ dujų rinkos kainą, kurią moka reguliuojami šilumos ir elektros gamintojai. Ji sumažėjo iki 15,26 euro už megavatvalandę (be PVM).
„Litgas“ Kainų komisijai nurodo, kad šiemet vidutinė dujų įsigijimo kaina turėtų siekti 20,95 euro už megavatvalandę. Pagal terminalo pajėgumų modelį, „Litgas“ dujas rinkos dalyviams parduoda už vidutinę rinkos kainą, o skirtumas tarp rinkos ir iš „Statoil“ įsigyjamų dujų kainų kompensuojamas iš terminalo dedamosios.
Pernai pagaliau sumokėjusi SGD terminalo išlaikymo mokesčius, „Achema“ apskundė nuo sausio įsigaliojusį dujų pajėgumų mokestį, tačiau teismas skundą atmetė. „Achemos“ advokatas Gintaras Balčiūnas anksčiau BNS teigė, kad įmonės netenkina nauja tvarka, kuri, anot jo, iškreipia konkurenciją rinkoje ir nustato selektyvią pagalbą valstybės kontroliuojamoms įmonėms.
Vadinamasis SGD terminalo priedas, skirtas terminalo statybai, galiojo 2013 metais ir iki 2014-ųjų gruodžio, vėliau jį pakeitė SGD terminalo dedamoji, kuri panaikinta nuo šių metų pradžios, ją pakeitus dujų pajėgumų mokesčiui. „Achema“ bendrovei „Amber Grid“ pernai sumokėjo apie 51,34 mln. eurų skolų už 2013-2015 metus.
Šių metų pradžioje skaičiuota, kad Jonavos trąšų gamintoja už SGDterminalo išlaikymą per visus šiuos metus turėtų sumokėti apie 21,5 mln. eurų, tačiau kelis kartus perskaičiavus dedamąją, bendrovė turėtų sumokėti mažiau – 17 mln. eurų.
