VERT pirmininko teigimu, didesnį perdavimo tarifą lėmė tai, jog į jį nebuvo įtrauktos „Litgrid“ gautos vadinamosios elektros perkrovų valdymo įplaukos, kurios pernai siekė 142 mln. eurų.
„Kitais metais perdavimo tarifas yra paskaičiuojamas jau nebevertinant šitų perkrovų pajamų, todėl galutiniame rezultate tiek perdavimo tarifas, tiek būtent su perdavimo sistema susijusios tiekimo saugumo, patikimumo pajamos ir kaina didina reguliuojamą (elektros kainos – BNS) dalį 2 centais už kilovatvalandę“, – žurnalistams pirmadienį sakė R. Pocius.
„Būtent šitas reguliuojamos paslaugų (dalies – BNS) kainos augimas susijęs su perdavimo veikla ir su ja susijusiomis paslaugomis“, – pridūrė jis.
Pagal Europos Sąjungos teisę perkrovų įplaukomis pirmiausiai turi būti finansuojamos investicijos į tinklo infrastruktūros atnaujinimą bei plėtrą. Likusios laisvos lėšos gali būti skirtos kitų metų perdavimo tarifui mažinti.
Perkrovų įplaukos yra Europos operatorių gaunami pinigų srautai, kai tarp prekybos zonų užsipildžius pralaidumams susiformuoja kainų skirtumai.
„Praėjusiais metais turėjome pakankamai dideles kainas Lietuvos prekybos zonoje, kai tuo tarpu Skandinavijoje (...) kaina buvo gerokai mažesnė. (...) Kadangi šiemet kainos sumažėjo ir nebėra tokio didelio skirtumo tarp tarptautinėmis jungtimis sujungtos infrastruktūros, perkrovų pajamos yra surenkamos gerokai mažesne apimtimi“, – aiškino VERT pirmininkas.
Tačiau galutinės elektros kainos dėl to augs tik nepriklausomus tiekėjus turintiems bei garantinio tiekimo vartotojams. Visuomeninio tiekimo klientams jos bus 4 proc. mažesnės jiems grąžinant dalį bendrovės „Ignitis“ už šią veiklą šiemet gautų 13 mln. eurų didesnių nei prognozuota pajamų.
Pasak R. Pociaus, reguliuojama kainos dalis sudaro maždaug pusę galutinio vartotojų mokamo tarifo – likusi dalis priklauso nuo nepriklausomo tiekėjo apskaičiuotos dalies.
Reguliuojama dalis paprastai peržiūrima du kartus per metus ir keičiasi nuo sausio bei liepos ir lemia visų vartotojų – tiek pasirinkusių nepriklausomą elektros tiekėją, tiek gaunančių garantinio ar visuomeninio elektros tiekimo paslaugas – mokamą galutinę elektros kainą.
Reguliuojamą dalį lemia viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kaina, kuri nuo 2024 metų sausio vietoje šiuo metu esančios minus 0,78 cento už kWh (be PVM) bus nulinė, taip pat 24,2 proc., nuo 6,814 iki 8,463 cento už kWh, didėsiantis persiuntimo tarifas. Jį sudaro „Litgrid“ ir ESO skirstymo dalys.
Vidutinė visuomeninė elektros kaina kitų metų pirmąjį pusmetį sieks 21,4 cento už kWh ir bus 4 proc. mažesnė nei šiuo metu.
R. Pociaus teigimu, šis tarifas mažėja dėl prognozuojamos mažesnės (apie 97 eurai už MWh) elektros įsigijimo kainos 2024 metais ir „Igničiui“ iš šios veiklos šiemet gavus 13 mln. eurų didesnes nei prognozuota pajamas.
„Elektros energijos įsigijimo kaina ir prieš tai buvusių kainų neatitikimas leidžia mažinti elektros energijos kainą būtent šitiems (trečiojo rinkos liberalizavimo etapo – BNS) buitiniams vartotojams“, – teigė R. Pocius.
Visuomeninę kainą moka kiek daugiau nei 450 tūkst. vartotojų – trečiojo rinkos liberalizavimo etapo vartotojai, kurie nepriklausomą tiekėją turi pasirinkti iki 2026 metų sausio.
Galutinius gamtinių dujų bei visuomeninius elektros tarifus VERT turėtų patvirtinti šį ketvirtadienį.
