R.Sartatavičius prašo 20-30 mln. eurų triukšmo sienelėms su saulės baterijomis įrengti

Lietuvai ketinant prašyti iki 1,8 mlrd. eurų paskolos investicijoms iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo fondo, papildomą milijardą eurų skiriant paskoloms pramonės įmonių žalinimui, aukštos pridėtinės vertės produktų gamybai, saulės energetikos ir kitiems projektams, Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) vadovas siūlo iš šių lėšų apie 20-30 mln. eurų skirti triukšmo sienelėms su integruotomis saulės baterijomis.
Ričardas Sartatavičius
Ričardas Sartatavičius / Asmeninio archyvo nuotr.

„Būtų gerai pagalvoti apie 20-30 mln. eurų triukšmo užtvaroms su integruotais saulės moduliais kelių ir geležinkelių triukšmo užtvarose“, – Vyriausybės pasitarime trečiadienį sakė LPK generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius.

„Tai ir saugotų nuo triukšmo, ir būtų galimybė įgyvendinti EK rekomendacijas (...). Tai labai pagelbėtų ir būtų vienas didesnių infrastruktūros projektų Europos Sąjungoje“, – pridūrė jis.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad finansų ministrė turėtų įvertinti, ar toks siūlymas turėtų būti įtrauktas. Ji taip pat pažymėjo, kad valstybė negali sau leisti dotuoti visko.

„Kitos šalys daro labai daug dalykų, perskirstydamos 40-50 proc. nuo savo BVP, mes su tuo perskirstymu, kurį turime, galim daryti ką galim ir tikrai dovanų karalius šitoje valstybėje didžiąją dalį laiko turi atostogauti, nes tikrai negalime sau leisti dotuoti visko. Suprantu, po kovido ir lūkesčiai buvo susiformavę, bet ten buvo išskirtinės aplinkybės, čia kalbame apie ilgalaikes investicijas, kurios turi turėti verslo logiką ir būti atsiperkančios“, – pasitarime sakė premjerė.

Tuo metu susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė sakė, kad palaikytų tokią priemonę.

„Nežinau bendrų sumų, ar tai įskaičiuota į bendrą skolinimosi limitą, bet turinio prasme pasiūlymas vertas dėmesio, kol kas pati idėja yra triukšmo sienutės su saulės baterija, tai reiškia, tie patys kelininkai ar geležinkeliai gali tapti gaminančiu rimtu vartotoju, tai sumažintų jų pačių kaštus“, – pasitarime teigė viceministrė.

„Dabartinė inovacija labai brangi, bet kokia lengvesnė finansavimo forma atpigintų tą technologiją ir leistų ja plačiau panaudoti. Kitos šalys investuoja, bet tiesiogiai per infrastruktūros projektus“, – pridūrė ji.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas: spręsk ir laimėk elektrinį dantų šepetėlį sau!
„Moerie“ plaukų priežiūros priemonių veidu tapo K.Meschino: pamilau jas jau po pirmo galvos plovimo
Reklama
Jautienos troškiniai – tobulas maistas šaltajam sezonui: vos kelios taisyklės ir gaminsite lengva ranka
Reklama
5 Graikijos kurortai – ką rinktis: salas ar sostinę?