„Įspūdis per pastaruosius porą metų yra dvejopas. Viena vertus, pagal ankstesnės Vyriausybės planus reikėjo įdėti dar nemažai darbo ruošiant, konkretizuojant šio projekto detales, derantis su potencialiais partneriais. Kartais atrodo, kad panašaus pobūdžio pokalbiai ir vyksta, ir ši Vyriausybė bent jau juos tęsia.
Bet kita vertus, gana skirtingi tiek premjero, tiek kai kurių valdančiųjų komentarai dėl atsakomybės už projekto tolesnę eigą perkėlimo kitiems, ypač partneriams iš kitų Baltijos šalių, lyg ir signalizuoja, kad neapsispręsta dėl šio projekto reikalingumo“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius R.Vilpišauskas.
Anot jo, toks neapsisprendimas galbūt susijęs su tuo, kad nėra žinoma, kaip visuomenė reaguotų į tolesnį VAE projekto įgyvendinimą.
„Toks įspūdis, kad neapsisprendžiama, kaip rasti tokį sprendimą, kuris leistų paprastai kalbant valdančiajai koalicijai ir ypač socialdemokratams išsaugoti veidą prieš rinkėjus ir tuo pačiu priimti gerai pasvertą ir pagrįstą sprendimą, ar apskritai bet kokį sprendimą“, – mano ekspertas.
A.Sekmokas mato teigiamų ženklų dėl VAE
Tuo tarpu A.Sekmokas teigė matantis tam tikrų teigiamų ženklų VAE projekte ir juos sieja su naujais Estijos vyriausybės bei energetikos bendrovės „Eesti Energia“ vadovais.
Aš suprantu Estijos poziciją, kad jie nori daugiau aiškumo į visus klausimus, kuriuos jie kėlė. Politiškai jiems būtų problema, jei jie tą projektą imtų tęsti be papildomo paaiškinimo ir argumentacijos, – A.Sekmokas.
„Stebint visą šitą viešą lauką, reikia pasakyti, kad pasikeitus Estijos premjerui, iš tikro pozityvumo yra daugiau. Pakeistas ir „Eesti Energia“ vadovas, kuris iš tikro buvo labai didelis (VAE projekto – BNS) oponentas. Kitas dalykas, aš suprantu Estijos poziciją, kad jie nori daugiau aiškumo į visus klausimus, kuriuos jie kėlė. Politiškai jiems būtų problema, jei jie tą projektą imtų tęsti be papildomo paaiškinimo ir argumentacijos“, – BNS sakė A.Sekmokas.
Be to, pasak jo, po Lietuvos įstojimo į euro zoną pasikeitus šalies skolinimosi situacijai, investicijos į projektą galėtų būti perskaičiuotos.
„Skolinimosi lėšos yra žymiai pigesnės ir aš manau, kad „Hitachi“ pasiūlymas galėtų būti perskaičiuotas. Juo labiau, kad esant dabartinei situacijai, kai Europos Centrinis Bankas siekia didinti investicijas, suaktyvinti ekonomiką, reikėtų vertinti, kad galimas daiktas, jog Visagino projektą būtų galima statyti ir vystyti iš paskolų, neapkraunant vartotojų per tarifą“, – svarstė buvęs energetikos ministras.
Prezidentės susitikimas – signalas?
Ekspertai pažymi, kad teigiamo postūmio projektui taip pat suteikė šią savaitę Davose įvykęs prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Japonijos bendrovės „Hitachi“ vadovo Hiroaki Nakaniši susitikimas.
„Prezidentės susitikimas su „Hitachi“ vadovais gali būti signalas, kad pokalbiai tęsiami ir nėra bent atsisakyta šio projekto, bet ar yra nuspręsta jį tikrai toliau tęsti, irgi neaišku“, – BNS sakė R.Vilpišauskas.
Padėtų politinė lyderystė ir ekonominis pagrindimas
Politologo teigimu, paspartinti apsisprendimą dėl VAE projektą galėtų politinė lyderystė, aiškus ekonominis pagrindimas bei jo pristatymas visuomenei.
A.Sekmokas pažymėjo, kad panašūs projektai paprastai pradedami labai sunkiai, o link galutinio tikslo reikia priimti nemažai tarpinių sprendimų.
„Jei būtų šitie du elementai, manau tai sudarytų sąlygas priimti sprendimas, parodančius aiškumą. Tai, jog du metus tebesvarstoma ir aiškiai nepasakoma, kokia yra situacija ir kokia pirmiausiai yra Lietuvos derybinė pozicija, irgi gali kelti tiek pačių gyventojų nepasitenkinimą, tiek partnerių, dalyvaujančių šiame projekte, nusivylimą“, – teigė politologas.
A.Sekmokas pažymėjo, kad panašūs projektai paprastai pradedami labai sunkiai, o link galutinio tikslo reikia priimti nemažai tarpinių sprendimų.
„Energetikos ministras Neverovičius (buvęs ministras Jaroslavas Neverovičius – BNS) su „Hitachi“ pasirašė ketinimų protokolą, pagal kurį Lietuvai reikia vykdyti įsipareigojimus – Energetikos ministerijai skirti tam tikrus žmones, grupę ar skyrių. Antra, reikėtų sustiprinti šiuo klausimu VATESI (Lietuvos valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija – BNS) ir pačioje VAE įmonėje ar „Lietuvos energijoje“ sutelkti grupę žmonių, kurie dabar yra išbyrėję“, – BNS kalbėjo A.Sekmokas.
Premjeras Algirdas Butkevičius penktadienį pareiškė, jog Lietuva sulaukė „tam tikro pozityvaus atsiliepimo“ iš Estijos dėl VAE projekto. Tuo tarpu Estijos Ekonomikos ministerijos vicekancleris energetikos klausimais Ando Leppimanas, reaguodamas į tokį pareiškimą, sakė, kad Estijos pozicija VAE klausimu nesikeičia – galutiniai sprendimai galimi, tik išsamiai išanalizavus projektą.
