Pasak Lietuvos energetikos ministro Dainiaus Kreivio, karas Ukrainoje ir incidentai Baltijos jūros energetikos infrastruktūroje parodė, kad šalims būtina bendradarbiauti stiprinant tokių objektų jūroje saugumą.
„Be to, jūrinio vėjo potencialas Baltijos jūroje atveria dideles galimybes inovacijų plėtrai, todėl jau šiandien su Baltijos jūros kaimynėmis turime tartis dėl bendros jūrinio vėjo vizijos, įskaitant bendrų jungčių, elektros tinklų ir energetinių salų vystymą Baltijos jūroje“, – pranešime teigė D. Kreivys.
Vilniuje vyksiančiame susitikime dalyvaus Lietuvos, Estijos, Latvijos, Suomijos ir Belgijos energetikos ministrai, Danijos, Lenkijos, Švedijos ir Vokietijos ministrų deleguoti aukšto rango pareigūnai, taip pat regiono šalių elektros perdavimo sistemų operatoriai, jūrinio vėjo energetikos rinkos dalyviai.
Pernai spalį įvyko incidentas „Balticconector“ dujotiekyje tarp Suomijos ir Estijos, o 2022-aisiais padidėjus įtampai tarp Maskvos ir Vakarų dėl karo Ukrainoje, trys iš keturių „Nord Stream“ dujotiekių Baltijos jūroje buvo apgadinti per povandeninius sprogimus.
Be to, Lietuva rengiasi iki 2030 metų Baltijos jūroje pastatyti du vėjo parkus, kurių kiekvieno galia būtų 700 megavatų (MW). Šiuo metu vyksta sausio 15 dieną paskelbtas antrojo tokios pat galios vėjo parko konkursas su galimybe pretenduoti į valstybės paramą.
