„Mes planuojame priimti iki balandžio 23 dienos. Tai būtų jau galutinis reguliuotojų sprendimas. Jis truputį pasivėlino dėl to, kad operatoriai patikslino savo investicijų paraišką, atsižvelgdami į keturių reguliuotojų pateiktas pastabas ir šiek tiek mums užtruko laiko įvertinti tai, kas buvo pakeista, nes iš esmės buvo pateikta nauja paraiška (...) Dabar rengiami dokumentai galutinio sprendimo priėmimui“, – šią savaitę BNS sakė VERT narys Renatas Pocius.
Pasak jo, VERT ketina apsispręsti balandžio 16 dieną, o kiti reguliuotojai – iki balandžio 22 dienos, o balandžio 23 dieną bendrą dokumentą turėtų pasirašyti keturių šalių reguliuotojų vadovai, kad operatoriai galėtų iki gegužės pabaigos parengti paraiškos projektą Europos Komisijai.
R.Pocius taip pat teigė, kad klausimų reguliuotojams iškėlė operatorių sprendimas dėl investicijų į energijos kaupiklius (baterijas) – tokios investicijos turėtų būti paliekamos rinkai ir konkurencijai.
„Mums iškilo klausimų, kodėl operatoriai imasi šitų investicijų, o ne gali pasiūlyti, kad investicijas į baterijas atliktų rinka. Tai šitoje vietoje operatoriai dabar turėtų atlikti studiją, pagrindžiančią, kad nėra rinkoje dalyvių, galinčių pasiūlyti atitinkamas paslaugas ir tokiu atveju, jeigu būtų tokia išvada, mes galėtume derinti tas investicijas. Bet jeigu bus išvada kitokia (...), tai šiuo atveju tokios investicijos nebūtų vertinamos ir jų kaštai nebūtų vertinami skaičiuojant perdavimo tarifus“, – sakė R. Pocius.
„Kitaip sakant, jeigu operatorius investuotų, tai jis investuotų savo rizika“, – pridūrė jis.
Šią savaitę „Litgrid“ pranešė, kad Baltijos šalių operatoriai sutarė dėl bendros veiklos modelio, padėsiančio projektus įgyvendinti greičiau, efektyviau ir mažesnėmis sąnaudomis. „Litgrid“ paskelbė kartu su Estijos „Elering“ ir Latvijos AST pasirašiusi sinchronizavimo programų regioninio bendradarbiavimo sąlygų dokumentą.
Bendra sinchronizavimo projekto vertė yra 1,6 mlrd. eurų. Pirmajam darbų etapui, kurio metu yra modernizuojamos ir stiprinamos Baltijos šalių perdavimo sistemos, Europos Sąjunga jau skyrė maksimalų galimą 75 proc. finansavimą.
Šiuo metu dirbama siekiant užsitikrinti tokio pat lygio ES finansavimą antrajam darbų etapui, kai bus tiesiama jūrinė jungtis su Lenkija „Harmony Link“ ir įrengti devyni sinchroniniai kompensatoriai, kiekvienoje iš Baltijos šalių po tris.
