Dėl to net trys ketvirtadaliai Lietuvoje sugeneruotos elektros energijos buvo pagaminta iš atsinaujinančių išteklių ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės. Spalį taip pat stebėjome reikšmingus gamtinių dujų kainos pokyčius dėl Suomiją ir Estiją jungiančio dujotiekio sugadinimo mėnesio pradžioje ir pilno Europos saugyklų užpildymo dujomis mėnesio gale.
Spalio mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje, palyginti su praėjusiu mėnesiu, mažėjo 25 proc. – nuo 117,3 Eur / MWh iki 87,4 Eur / MWh.
Pasak Liutauro Varanavičiaus, „Litgrid“ Strategijos departamento vadovo, daugiausia įtakos elektros kainoms spalį turėjo rekordinė vėjo jėgainių gamyba, Suomijos-Estijos dujotiekio „Balticconnector“ sugadinimas mėnesio pradžioje ir virš 99 proc. užpildytos gamtinių dujų saugyklos Europoje antroje mėnesio pusėje.
„Spalio mėnuo pasižymėjo rekordine vėjo generacija. Spalio 6 dieną, 21 valandą pirmą kartą valandinė vėjo jėgainių Lietuvoje generacija perkopė 1 GW ribą. Vėjuoti orai laikėsi visą mėnesį ir per spalį vėjo elektrinės sugeneravo rekordines 369 GWh. Palyginimui, iki šiol daugiausiai vėjo jėgainės Lietuvoje buvo pagaminusios šių metų kovo mėnesį, kai jų gamyba siekė 243 GWh.
Tokia didelė vėjo generacija ir išlikusi aukšta kitų šaltinių gamyba lėmė, kad per spalį patys pasigaminome beveik 650 GWh, o tai sudarė apie 64 proc. Lietuvos elektros suvartojimo. Palyginimui, pastaraisiais mėnesiais šis procentas siekdavo apie 50 proc. Tiesa, saulės elektrinių generacija susitraukė perpus dėl trumpėjančios dienos ilgio ir per mėnesį pagamino 40 GWh mažiau nei rugsėjį“, – teigia Liutauras Varanavičius.
„Dar vienas svarbus įvykis spalį buvo dujotiekio tarp Suomijos ir Estijos sugadinimas spalio 8 dieną. Dėl jo šoktelėjo gamtinių dujų kainos visoje Europoje, o ypač Suomijoje ir Baltijos šalyse. Tačiau laikui bėgant kainos labiausiai išaugo Suomijoje, kuri dėl šio įvykio buvo paveikta labiausiai, o kitose šalyse kainos augo nuosaikiau. Pirmomis lapkričio dienomis gamtinių dujų kainos vėl nukrito iki lygio, kuris buvo prieš dujotiekio sugadinimą – apie 42 Eur/MWh. Tam didžiausią įtaką daro dėl šiltesnių orų lapkričio pradžioje mažėjanti dujų paklausa ir net iki 99,6 proc. užpildytos gamtinių dujų saugyklos Europoje“, – sako L. Varanavičius.
Aukščiausios kainos – Lenkijoje
Latvijoje ir Estijoje elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje. Vakarų Europoje elektros kainos buvo artimos Baltijos šalių kainoms: Vokietijoje – 87 Eur / MWh, Prancūzijoje – 84 Eur / MWh, Belgijoje – 86 Eur / MWh, Olandijoje – 90 Eur / MWh. Kaimyninėje Lenkijoje elektros kaina buvo didžiausia regione – 96 Eur / MWh. Mažiausios kainos fiksuotos Skandinavijos šiaurinėse zonose – apie 15 Eur / MWh.
Vidutinė elektros kaina spalio mėnesį Lietuvos kainų zonoje buvo 87 Eur / MWh, o tuo pačiu laikotarpiu 2021 ir 2022 metais ji atitinkamai siekė 110 ir 189 Eur / MWh. Dujų kaina „GET Baltic“ biržoje spalį augo 21 proc. nuo 42 Eur / MWh iki 51 Eur / MWh. O aukščiausia dujų kaina buvo mėnesio pabaigoje, kai dujų kaina pakilo iki 65 Eur / MWh, tačiau jau lapkričio pirmomis dienomis, ši kaina buvo sumažėjusi iki 43 Eur / MWh.
Elektros vartojimas augo
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 1017 GWh. Palyginti su rugsėju, vidutinis elektros suvartojimas per mėnesį išaugo 9 procentais. Bendrai Lietuvoje per spalį buvo pagaminta 649 GWh elektros energijos, 29 proc. daugiau, nei rugsėjį, kai generacija siekė 463 GWh. Vietos elektrinės užtikrino 64 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*.
Daugiausiai gamino vėjo elektrinės
Analizuojant preliminarius Lietuvos gamybos duomenis, vėjo jėgainės spalį gamino daugiausiai – apie 58 proc. visos Lietuvos gamybos. Jų generacija augo dvigubai, palyginti su rugsėjo mėnesiu: nuo 175 GWh iki 369
GWh. Taip pat maždaug ketvirtadaliu išaugo šiluminių elektrinių prijungtų prie perdavimo tinklo generacija – nuo 78 GWh iki 99 GWh, kitų elektrinių gamyba augo nuo 61 GWh iki 67 GWh. Hidroelektrinių generacija augo panašiai – nuo 60 GWh iki 67 GWh. Spalį saulės elektrinių gamyba sumažėjo perpus nuo 85 GWh iki 41 GWh.
Bendras importo srautas sudarė 45 proc. šalies poreikio*. Importas į Lietuvą siekė 624 GWh, palyginti su rugsėjo duomenimis, jis augo 11 proc. nuo 562 GWh. Spalį importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė apie 66 proc., iš Latvijos – 16 proc., iš trečiųjų šalių – 0 proc., o iš Lenkijos importuota 18 procentų. Eksportas spalį augo triskart, palyginti su rugsėjo mėnesiu – nuo 53 GWh iki 174 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Lenkiją – 60 proc., o likę 40 proc. – į Latviją.
