Interneto tinklalapyje atnaujinkbusta.lt surengtoje tiesioginėje diskusijoje „Gyventojų sąskaitos už šilumą – šildo ar stingdo?“ kalbėję Vilniaus daugiabučių namų, kurie yra renovuoti, atstovai tvirtino, kad jie nesigaili pradėję renovaciją. Anot Vilniaus Didlaukio gatvėje esančio daugiabučio bendrijos pirmininko Jono Česnavičiaus, jų namas yra tipinis, tokių aplinkui – ne vienas. Tačiau renovavus namą sąskaitos pradėjo labai skirtis nuo tų, kurias gauna jie ir kokias – jų kaimynai.
Butuose šilta ir pavyksta sutaupyti
J.Česnavičius pasakojo, kad jų name yra 108 butai, jo plotas – daugiau nei 5 tūkst. kv.m. Šis ir kiti namai, esantys šalia, statyti tais pačiais metais. Tačiau savo namą šios bendrijos gyventojai nusprendė renovuoti. Ir dabar jau gali palyginti, ar gavo iš to naudos.
Sutaupome per sezoną ne mažiau nei 100 tūkst. Lt. Manome, kad renovacija tikrai atsipirks, – kalbėjo J.Česnavičius
„Kadangi patys aptarnaujame šilumos tiekimą, visą laiką sutaupydavome lyginant su kaimyniniu namu, reguliuodavome, keisdavome parametrą. Po modernizavimo jau pirmais metais, kai buvo atlikta tik dalis darbų – sutvarkyti butų ir laiptinių langai, šilumos suvartojome pusantro karto mažiau. Per šildymo sezoną kaimyninis namas sumokėjo per 160 tūkst. Lt, mūsų – 114 tūkst. Lt. Kai kompleksiškai modernizavome namą – stogą, sienas, šilumos paskirstymo kolektorių, pakeitėme izoliaciją, skirtumas buvo jau du kartai“, – teigė J.Česnavičius.
Šalčiausią mėnesį vienam kvadratiniam metrui apšiltinti šis namas sunaudoja apie 17 kWh, kaimyniniame name tam prireikia net 28,36 kWh. Balandį, kai orai jau šiltesni, kaimynai sunaudoja 6,27 kWh/kv.m, renovuotame name prireikia tik 1,92 kWh/kv.m.
„Ir gyvenimo kokybė pasikeitė. Mūsų butuose visada yra 20 laipsnių šilumos, o pas kaimynus būna visaip. Sutaupome per sezoną ne mažiau nei 100 tūkst. Lt. Manome, kad renovacija tikrai atsipirks“, – kalbėjo J.Česnavičius, taip pat pabrėžęs, kad temperatūra rūsiuose sumažėjo, todėl ten nebesiveisia žiurkės, nedygsta bulvės, kurias jau galima ilgiau išlaikyti.
Renovuotų namų – mažuma
Dvarčionyse, Keramikų gatvės name gyvenantis Laimonas Bernotas sakė viso sezono lyginti dar negalįs daryti, nes namas modernizuotas tik šiemet. Tai blokinis, 12 butų namas, kuriame buvo apšiltintos sienos, cokolinis aukštas, stogas, pakeisti langai, vienvamzdė šildymo sistema pakeista dvivamzde. Kol kas gyventojai gali lyginti tik tai, kiek šilumos suvartojama per savaitę.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Vytautas Stasiūnas |
„Stebime kas savaitę – pirmą savaitę 43 proc. mažiau suvartojome šilumos energijos, antrą – 61 proc., paskutinę savaitę – 69 proc. palyginti su pernai. Vienam kvadratiniam metrui apšildyti prireikia apie 10 kWh, pernai būdavo apie 38 kWh/kv.m“, – pasakojo L.Bernotas.
Daugiabučių namų renovacija, apgailestavo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas, per daugiau nei 20 Nepriklausomos Lietuvos metų taip ir nepajudėjo. Nors net 70 proc. centralizuotai pagaminamos šilumos energijos suvartoja būtent daugiabučiai namai, o modernizuota vos apie 1 proc. šių namų visoje Lietuvoje.
Kadangi Lietuva nėra pietų Europos šalis, kur ir žiemą pakankamai šilta, šilumos tiekimas yra labai svarbus. Šilumos sezonas mūsų šalyje trunka pusmetį – maždaug nuo spalio vidurio iki balandžio vidurio.
Centralizuoto šilumos tiekimo sistema Lietuvoje įdiegta pokariu, nuo tada visuose miestuose ir miesteliuose daugiabučiams namams šiluma tiekiama centralizuotai. Visos Lietuvos mastu net 50 proc. šilumos pagamina šilumos tiekimo įmonės, dar tiek pat – patys vartotojai.
„Kylant iškastinio kuro kainoms, Lietuva turėtų naudotis Skandinavijos ir kitų Vakarų Europos šalių patirtimi ir pradėti naudoti vietinį biokurą. Švedijoje daugiau nei 80 proc. šilumos pagaminama naudojant biokurą, o Lietuvoje kol kas – tik 24 proc.“, – teigė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas V.Stasiūnas.
Tvirtina naudos neturintys
Yra patvirtinta tvarka, pagal kurią šilumos tiekimo įmonės nesuinteresuotos parduoti daugiau šilumos energijos. Tuo suinteresuoti kuro tiekėjai, – tvirtino V.Stasiūnas.
Paklaustas, ar šilumos tiekėjai nėra suinteresuoti parduoti kuo daugiau šilumos energijos, nes taip didės jų pačių pelnas, V.Stasiūnas tai neigė. Esą šilumos kainos yra reguliuojamos, kainas nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Jos turimoje metodikoje nustatyta, kad šilumos tiekimo įmonės negali uždirbti daugiau, parduodamos daugiau šilumos energijos. Esą jeigu žiema šalta ir tiekiama daugiau šilumos energijos, kitą sezoną kaina perskaičiuojama ir šilumos tiekėjų pajamos sumažinamos.
„Yra patvirtinta tvarka, pagal kurią šilumos tiekimo įmonės nesuinteresuotos parduoti daugiau šilumos energijos. Tuo suinteresuoti kuro tiekėjai, nes net 80 proc. šilumos kainos yra kuro kaina. Kur šiluma gaminama deginant biokurą – Lietuvoje tokių įmonių jau yra 18 įmonių, kilovatvalandė kainuoja ne 30 centų, o 21 arba net 17 centų. Toks didelis skirtumas tarp kainų pagal kuro rūšį“, – tvirtino V.Stasiūnas.
V.Stasiūno teigimu, daugiausias šilumos energijos suvartoja net ne sovietiniai blokiniai daugiabučiai, o senamiesčiuose esantys namai, kur aukštos lubos, yra palėpės, įrengtos senos šilumos sistemos, kurios veikia neefektyviai. Taip pat didelės sąskaitos pasiekia ir tokių namų, kaip Antakalnyje esantys dviejų aukštų aukštais stogais namai, gyventojus.
