Pasak R.Dargio, energetikos sektoriaus reformos turi būti pagrįstos jų įgyvendinimo padarinių šalies ekonomikai ir energijos vartotojams kompleksiniais tyrimais, o valstybės vykdoma politika turi užtikrinti subalansuotą atskirų energetikos sektorių plėtrą.
„Energetikos ministerija šiuo metu rengia naują energetikos strategiją, todėl tikiuosi, kad bus atkreiptas deramas dėmesys, kad ši strategija atitiktų ne tik buitinių vartotojų, bet ir pramonės lūkesčius. Kaip dažniausiai matome, politikai, ypač artėjant rinkimams, labiausiai rūpinasi buitiniais vartotojais, tačiau mažai dėmesio kreipia į pramonę, kurios konkurencingumas tiesiogiai priklauso nuo elektros kainų, o pramonė, sutikite, galiausiai kuria darbo vietas tiems patiems vartotojams,“ – kalbėjo LPK prezidentas.
Jis taip pat pabrėžė, kad turėtų būti užtikrintas energijos sektorių prižiūrinčių institucijų skaidrumas ir nepriklausomumas nuo politinių sprendimų: Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turėtų būti aktyvus žaidėjas, užtikrinant objektyvų sprendimų priėmimą.
„Pasistatėme LNG terminalą, tačiau turime didelę įtaką infrastruktūrai – dujų vartotojų skaičius Lietuvoje kritiškai mažėja ir greitai nebus kam naudotis dujų infrastruktūra, o jos išlaikymo kaštai išliks ir guls ant vartotojų ir pramonės pečių. Todėl gamtinių dujų infrastruktūros tolesnė plėtra turi būti adekvati ilgalaikiams vartotojų poreikiams ir nemažinti verslo konkurencingumo,” – sakė R.Dargis.
LPK taip pat nuolat kelia klausimą dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčio reformos. Šiuo metu veikiantys VIAP nustatymo principai turi būti peržiūrėti. Peržiūrint VIAP nustatymo principus ir jų kompensavimo tvarką, turėtų būti numatyta galimybė VIAP įkainius energijai imliai pramonei diferencijuoti pagal elektros suvartojimą, kaip kad yra daroma Šiaurės, Baltijos šalių, Lenkijos ir Vokietijos šalyse.
