„Branduolinės energetikos plėtra pasaulyje smarkiai sulėtėjo po 2011-aisiais įvykusios Fukušimos AE avarijos, kuri turėjo neigiamos įtakos tiek tiesiogiai branduolinių gamybos pajėgumų, tiek ir susijusių pramonės šakų – urano gavybos, branduolinės inžinerijos ir kitų – plėtrai. Tačiau 2018-ieji buvo sėkmingi branduolinei energetikai“, – Sočyje vykstančiame tarptautiniame forume „Atomexpo-2019“ sakė Sergejus Kirijenka, kuris taip pat yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino administracijos vadovo pirmasis pavaduotojas.
„Pernai pasaulyje pradėjusių veikti branduolinių pajėgumų bendra galia siekia 10 gigavatų (GW). Mes didžiuojamės, kad 40 proc. šių pajėgumų įjungė „Rosatom“. Šiuos 10 GW papildė 5 GW veiklą atnaujinusių pajėgumų Japonijoje. 15 GW naujų branduolinių gamybos pajėgumų – tokių apimčių neregėjome 30 metų“, – pabrėžė jis.
Anot S.Kirijenkos, „Rosatom“ užsakymų portfelį dabar sudaro 36 reaktoriai 12-oje valstybių, neskaitant Rusijos.
Fukušimos AE avariją, kuri savo mastu nusileidžiančia tik 1986-ųjų Černobylio AE katastrofai, sukėlė cunamis, sužadintas didžiulio povandeninio žemės drebėjimo. Japonijos rytinėms pakrantėms smogusios milžiniškos bangos pražudė apie 18 tūkst. žmonių, o teritorijos, esančios arčiausiai nuniokotos elektrinės, dėl radiacijos tebėra netinkamos gyventi.
