„Visų pirma, Brazilija ir Argentina pademonstravo rimtą susidomėjimą mūsų plūduriuojančia branduoline jėgaine. Panašu, kad ši projektas aktualus ir Čilei“, – sakė Aleksejus Lichačiovas.
Be to, jo žodžiais, šis projektas įdomus Kinijai ir Filipinams, taip pat Artimųjų Rytų valstybėms, ypač Saudo Arabijai.
„Na, mes suprantame, kad ne mažiau domisi ir mūsų partneriai iš Lotynų Amerikos. Dabar konsultuojamasi, laukia vizitai“, – pabrėžė A.Lichačiovas.
„Pavyzdžiui, branduolinė valstybė Brazilija domisi ir dideliais, ir vidutiniais, ir mažais pajėgumais, įskaitant mobiliuosius. Mes remiamės tuo, kad ši tema bus mūsų dvišalių santykių darbotvarkėje“, – pridūrė jis.
Praėjusio mėnesio viduryje pirmoji Rusijos plūduriuojantį pasiekė numatytą vietą – Peveko uostą Čiukčių autonominėje apygardoje Tolimuosiuose Rytuose.
144 metrų ilgio, 30 metrų pločio ir 21 tūkst. tonų talpos barža „Akademik Lomonosov“, kurioje įrengti du 35 megavatų galios branduoliniai reaktoriai KLT-10S, Peveke iš dalies pakeis uždaromą Bilibino AE bei papildys Čiaunsko šilumos jėgainės pajėgumus. Ji taip pat gali aprūpinti vartotojus šiluma bei gėlinti vandenį.
Rusijos federalinė technologijų, aplinkos apsaugos ir branduolinės priežiūros agentūra („Rostechnadzor“) birželį išdavė „Rosatom“ padaliniui „Rosenergoatom“ licenciją eksploatuoti šią plaukiojančią AE, laikomą pirmąja tokio tipo branduoline jėgaine pasaulyje.
Tuo tarpu „Greenpeace“ skelbė pavojų dėl šio „branduolinio „Titaniko“ ir „Černobylio ant ledo“. Nerimas dar labiau padidėjo po rugpjūtį įvykusio incidento kariuomenės raketų bandymo poligone šiaurinėje Archangelsko srityje, per kurį buvo trumpam padidėjęs spinduliuotės lygis.