Anot I.Sečino, kuris yra įvardijamas kaip prezidento Vladimiro Putino aplinkos žmogus, vyriausybė, vėliau pardavusi 19,5 proc. „Rosneft“ akcijų, galėtų iš viso susižerti 16 mlrd. dolerių ir šiais pinigais galėtų padengti pusę šių metų valstybės iždo deficito.
Pateikdamas tokį siūlymą I.Sečinas rėmėsi „Rosneft“ rinkos vertinimą atlikusio Italijos banko „Intesa“ išvadomis. Jose nurodoma, jog Rusija iš beveik penktadalio „Rosneft“ akcijų pardavimo gali uždirbti mažiausiai 11 mlrd. dolerių, fondams ir strateginiams investuotojams parduodama po ne didesnius kaip 5 proc. akcijų paketus.
Rusijos metų sandoriu vadintam „Bašneft“ privatizavimui pradėta aktyviai ruoštis liepos viduryje, tačiau po mėnesio šis procesas netikėtai nutrūko dėl Kremliaus sprendimo penktos pagal dydį šalyje naftos pramonės grupės pardavimą atidėti neribotam laikui.
Kontroliuoti solidžius naftos perdirbimus pajėgumus valdančią „Bašneft“ taip pat siekia didžiausia privati Rusijos naftos pramonės grupė „Lukoil“ bei buvusio „Rosneft“ vadovo Eduardo Chudainatovo sukurta bendrovė „Nezavisimaja neftenaja kompanija“.
Gegužės viduryje V.Putinas pasirašė įsaką, kuriuo leido privatizuoti naftos bendrovės „Bašneft“ 50 proc. plius vieną akciją.
Valstybė valdo 60,16 proc., Baškirijos respublika (Rusijos federacijos subjektas) – 25,79 proc. „Bašneft“ balso teisę turinčių akcijų.
„Bašneft“ nacionalizuota 2014 metų pabaigoje, valstybės turto fondui („Rosimuščestvo“) iš Kremliaus nemalonę užsitraukiusio milijardieriaus Vladimiro Jevtušenkovo kontroliuojamo konglomerato „Sistema“ perėmus kontrolinį šios bendrovės akcijų paketą.
