Estijoje elektros energijos kaina pakilo 8,5 proc. iki 16,49 ct/kWh, o Suomijoje – 9,9 proc. iki 16,39 ct/kWh. Šias kainas lyginant su pernai metų tuo pačiu mėnesiu, jos Lietuvoje šoktelėjo 44,8 proc., Latvijoje – 39,2 proc., Estijoje – 12,4 proc., Suomijoje – 16,4 procento.
„Rugsėjį vidutinę elektros energijos kainą dažniausiai, ypač didžiausio vartojimo valandomis, formavo brangi vietinė gamyba. Kol energijos perdavimo galimybės tarp Estijos ir Latvijos nėra pakankamos, tiek Latvija, tiek Lietuva yra atskirtos nuo pigesnės elektros alternatyvų. Spalį planuojami tarpvalstybiniai perdavimo linijų remonto darbai lems, kad ir šį mėnesį vidutinė elektros energijos kaina turėtų išlikti panašiame lygyje“, – tvirtina „Enefit“ generalinis direktorius Artūras Šyvokas.
Jo teigimu, situacija turėtų pasikeisti prasidėjus šildymo sezonui. „Tuomet regione pradeda veikti kogeneracinės elektrinės, kurios padidina pasiūlą. Paprastai tai padeda sumažinti elektros energijos kainą rinkoje“, – aiškina „Enefit“ vadovas.
Rugsėjo pabaigoje Estijoje vykusiame Energetikos forume teigta, kad ateityje kainų skirtumas tarp Estijos ir Lietuvos bei Latvijos gali augti dar labiau. „Šiuo metu elektros energijos perdavimo kaina tarp Estijos ir Latvijos yra nefiksuojama. Tai reiškia, kad ji kasdien kinta, tiekėjai negali prognozuoti galutinės kilovatvalandės savikainos ir rizikuoja dirbti nuostolingai. „Eesti Energia“ nebesudaro naujų sutarčių fiksuotomis kainomis Lietuvoje ir Latvijoje, kol ši problema nebus išspręsta, ir tuo gali pasinaudoti nesąžiningi tiekėjai“, – sako „Eesti Energia“ elektros produktų pardavimo departamento direktorius Karla Agan.
Joms įtaką daro ir žaliavų, taršos leidimų ir net oro sąlygų pokyčiai. Praėjusį mėnesį vidutinėms elektros energijos kainoms įtaką darė mažėjanti žaliavinės naftos kaina. Ji per mėnesį susitraukė 4,9 proc. iki 108,4 JAV dolerių už barelį. Kainų kritimas prasidėjo pasirodžius pirmiems ženklams apie JAV Vyriausybės darbo sustabdymą – taip rinkos reagavo į galimą naftos paklausos sumažėjimą.
Europoje vėl augo taršos leidimų kainos. Per mėnesį jos ūgtelėjo 10 proc. iki 17,4 lito už toną. Akmens anglies kainos rugsėjį išliko panašios – sumažėjo 0,75 proc. iki 83,4 JAV dolerių už toną.
Dėl neišsipildžiusių oro prognozių vandens lygis Skandinavijos hidroelektrinių rezervuaruose išliko 8-10 proc. mažesnis nei vidutinis daugiametis. Rugsėjį jis siekė 74-75 procentus. Jei sausi orai nusistovės ilgesniam laikui, gali pasikartoti panaši situacija kaip 2003 metais. Tuomet vandens lygis krito dvyliką savaičių iš eilės ir elektros kainos smarkiai išaugo.
