„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2020 07 16 /18:15

Žinia iš Prezidentūros: pasiruošti Astravo paleidimui Lietuvai kainuos 135 milijonus eurų

Prezidentūroje ketvirtadienį susirinkusi Valstybės gynimo taryba sutarė skirti finansavimą priemonėms, skirtoms apsaugoti gyventojus baigiamos paleisti Astravo atominės elektrinės avarijos atveju. Tarp jų – ir žvalgybinis sraigtasparnis, maisto, drabužių atsargos. Šios priemonės kainuotų apie 135 mln. eurų.
Valstybės vėliavų pakėlimo ceremonija
Valstybės vėliavų pakėlimo ceremonija / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

„Dėl COVID-19 pandemijos yra poreikis atnaujinti mūsų turimus rezervus. Yra ir kiti svarbūs dedamieji dalykai, kurie turi užtikrinti civilinę saugą ir tam turi būti pasiruošta kuo greičiau“, – po tarybos posėdžio sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Darius Kuliešius.

„Buvo sutarta posėdyje, kad reikalinga skirti finansavimą ir įsigyti visas reikalingas priemones“, – pridūrė jis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Darius Kuliešius
Luko Balandžio / 15min nuotr./Darius Kuliešius

Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė patvirtino, kad gavus finansavimą jis būtų skirtas įsigyti žvalgybiniam sraigtasparniui, maisto atsargoms, drabužiams, vadinamojo švarinimo įrangai, priemonėms perkelti gyventojus į saugias vietoves.

Pasak šalies vadovo patarėjo D.Kuliešiaus, per Valstybės gynimo tarybos posėdį sutarta, kad Baltijos šalys turi siekti susitarimo, jog trečiosiose šalyse pagaminta nesaugi elektros energija nepatektų į Baltijos šalių rinką.

Anot jo, tai bus siekiama „užtikrinant Lietuvos energetikos sistemos savarankiškumą ir įgyvendinant kitas priemones, kurios garantuotų mūsų elektros sistemų didesnį saugumą“.

D.Kuliešius kartojo, kad Astravo AE dėl nesaugios statybos kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

„Mūsų tikslas yra reaguoti ir būti pasiruošus“, – sakė prezidento patarėjas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Astravo atominė elektrinė
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Astravo atominė elektrinė

Baltarusija žada paleisti Astravo AE rugpjūtį. Lietuvos energetikai teigia, kad prekiauti šios jėgainės elektra baltarusiai turėtų pradėti praėjus maždaug pusmečiui po paleidimo.

135 mln. eurų – sraigtasparniui, maistui, drabužiams

Vidaus reikalų ministrė R.Tamašunienė paskelbė, kad norint pilnavertiškai pasiruošti Astravo AE paleidimui civilinės saugos požiūriu reikės investuoti 135 mln. eurų.

„Mes šiai dienai skaičiuojame, kad toks pasirengimas, kuris užtikrintų visų institucijų veikimą ir sąveikavimą 14 dienų laikotarpyje, kainuotų 135 mln. eurų“, – teigė ministrė.

„Naujame (2021 metų – 15min) biudžete bus numatytas pakankamas dėmesys civilinei saugai“, – pridūrė ji.

Ministrės atstovė spaudai Božena Zaborovska-Zdanovič 15min patikslino, kad toks lėšų poreikis yra pateiktas Vyriausybei, jis išdėstytas per kelerius metus. Didžiąją dalį poreikio sudarytų lėšos žvalgybinio sraigtasparnio, kuris iš Lietuvos teritorijos galėtų stebėti Astravo AE, pirkimui.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Rita Tamašunienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Rita Tamašunienė

R.Tamašunienė vardija, kam dar reikėtų investuoti papildomus pinigus.

„Mes kalbame apie maisto atsargas, kalbame apie švarinimo įrangą, apie perrengimą gyventojų, apie jų patalpinimą į saugias vietas. Tai va tuo rezervu mes privalome pasirūpinti ir esame pateikę Vyriausybei konkretų planą“, – sakė vidaus reikalų ministrė.

Anot jos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas kitą savaitę turėtų pateikti vertinimą, kaip Astravo AE paleidimui pasirengusios savivaldybės, esančios arčiausiai jėgainės.

„(Departamentas – 15min) patikrins, ar tie planai yra realūs ir ar jie veiks tikrovėje“, – kalbėjo politikė.

Ji taip pat priminė Vidaus reikalų ministerijos siūlymą visas už civilinę saugą atsakingas Lietuvos institucijas sujungti į vieną: „Tai pakeltų civilinės saugos sistemą į aukštesnį lygį“.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Pratybos dėl galimos Astravo A.E. avarijos
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Pratybos dėl galimos Astravo A.E. avarijos

„Keičiasi ir politiniai sezonai, keičiasi ir institucijų vadovai. Turime užtikrinti, kad tai nebūtų kažkelintos eilės uždavinys ir visi suprastumėme, kad civilinė sauga yra mūsų gyvenimo dalis“, – teigė R.Tamašunienė.

Pratybos, skirtos pasirengti galimai Astravo AE avarijai, keliose šalies savivaldybėse buvo organizuotos 2019 metais.

Derybos dėl metodikos

Valstybės gynimo tarybos žinia dėl siekio Baltijos šalims susitarti, jog trečiosiose šalyse pagaminta nesaugi elektros energija nepatektų į Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinką, susijusi su šių valstybių derybomis dėl naujos prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodikos.

Ši metodika aktuali Lietuvai siekiant įgyvendinti įstatymą, kad po Astravo AE paleidimo baltarusiška elektra nepatektų į šalies rinką, o Minskui nebūtų leista naudoti Lietuvos instrastruktūros prekybai šia energija.

Komentarai po tarybos posėdžio atspindi Lietuvos siekį įtikinti Latviją ir Estiją nepirkti Astravo AE elektros, tačiau su tuo nesutinka Ryga. Pastaruoju metu į derybas dėl metodikos aktyviau įsitraukė Europos Komisija, taip tikimasi pasiekti kompromisą derybose.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Astravo atominė elektrinė
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Astravo atominė elektrinė

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas po posėdžio patikino, jog „pats tvariausias apsaugos būdas (...) nuo elektros patekimo iš nesaugių atominių elektrinių“ yra Baltijos šalių elektros tinklų sujungimas su Vakarų Europa. Tiesa, šį projektą planuojama baigti 2025 metais.

Ministras taip pat sakė, kad Lietuvos energetikos sistemos nepriklausomumą gerintų didesnė elektros gamyba Lietuvoje.

Jis taip pat tvirtino, kad Lietuvos tikslas „yra turėti užtikrintą susitarimą“ su Baltijos šalimis dėl prekybos elektra su trečiosiomis šalimis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Žygimantas Vaičiūnas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Žygimantas Vaičiūnas

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Astravo AE Baltarusijai jau dabar neapsimoka ekonomiškai, tačiau projektas vystomas dėl geopolitinių tikslų.

„Iš to, ką dabar matome, to kaip ir neturėtų būti pagal ekonominę logiką, nes nėra ekonominio pagrįstumo visam tam procesui, bet kadangi tai yra geopolitiniai tikslai, tai ir taisyklės kitos taikomos“, – tvirtino ministras.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Linas Linkevičius
Luko Balandžio / 15min nuotr./Linas Linkevičius

Lietuvoje derybos su kitomis Baltijos šalimis dėl metodikos kelia ginčus todėl, kad nesutariama, kaip geriausiai užkirsti kelią baltarusiškai elektrai patekti į šalį.

Lietuva nuo pat elektrinės statybų pradžios yra didžiausia šios jėgainės kritikė. Ji priekaištauja Minskui, kad elektrinė statoma nesaugiai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs