NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro Strateginės analizės ir tyrimų skyriaus vadovas Artūras Petkus, teigia, kad dujotiekį „Nord Stream 2“ Baltijos dugnu nutiesusi Rusija jo apsaugai tikriausiai skirs ypač didelį dėmesį, tad reikia stengtis išvengti rizikų.
„Kalbant apie laivybą, čia yra keletas niuansų. Kai buvo įrenginėjimas „NordBalt“ kabelis, Lietuva turėjo tam tikrų blogų patirčių su Rusijos karinėmis pajėgoms. (...) Kyla klausimas, ar gali dar kas nors įvykti daugiau? Mes atlikome analizę dėl tarptautinės jūrų teisės reguliavimo. Deja, tai yra „pilkoji zona“, kurią Rusija gali išnaudoti“, – antradienį Lietuvos elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ renginyje kalbėjo A.Petkus.
Pasak jo, tiesiant jungtį „Harmony Link“ labai svarbu turėti remonto prieigos galimybes Rusijos išskirtinėje ekonominėje zonoje. Tačiau praktika rodo, kad jeigu energetikams nekyla esminių sutarimo problemų, gynybos lygmeniu gali būti iššūkių.
„Gazprom“ iki galo įgyvendinus „Nord Stream 2“ projektą, jis manau, taps tarp vienų prioritetinių, strateginių Rusijai ir jo apsauga, kartu ir karinė, bus labai sustiprinta. Čia reikia gerai pasižiūrėti tarptautinės jūrų teisės reglamentavimą, kiek infrastruktūros apsauga gali būti užtikrinta išskirtinėje ekonominėje zonoje“, – kalbėjo A.Petkus.
Ekspertas teigė, kad Rusija yra patvirtinusi Baltijos jūros karinę strategiją, tuo metu NATO veikia kitais principais. Pasak jo, NATO įsijungia, kada yra karinė grėsmė, o iki tol yra konsultacijos, derybos. Todėl būtina būti pasiruošus, tarkime, kabelio pažeidimo atveju, kad būtų išvengta darbų vilkinimo ar kitokių trikdžių.
„Tada turi būti planas, kuris bus šiuo atveju suderintas ir su Rusija, nes tai yra Rusijos išskirtinėje ekonominėje zonoje planuojamas kabelis: kokios bus procedūros, kad greitai ir efektyviai būtų sutvarkytas tas pažeidimas. NATO kaip organizacija tikrai neateis ir nepasakys, kaip kas turi būti. Tai yra Lietuvos ir Lenkijos atsakomybės sritis. (...) Tiesiog turi būti parengtumas“, – BNS paaiškino A.Petkus.
Anot jo, minėtos rizikos yra galimos (tai rodo Kerčės sąsiaurio atvejis), bet pasakyti, kad jos iš tiesų įvyks, šiuo metu negalima.
„Kai kalbame apie kabelių saugumą, ypač Vakarų šalių ekspertai sunkai suvokia, kodėl šalis (kokia nors trečioji šalis – BNS) turėtų būti neprognozuojama. Lietuvos ekspertams tai nekelia klausimų. Mes nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo gyvename iššūkių aplinkoje“, – renginyje sakė A.Petkus.
Jis pabrėžė, kad antradienį kalbėjo kaip NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro vienas vadovų ir nekalbėjo NATO vardu.
Lietuva, Latvija, Estija planuoja iki 2025 metų sinchronizuoti savo elektros sistemas su Europa. Trys šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo.
Numatyta, kad Baltijos šalių tinklų sinchronizavimas su Europa vyks per jau veikiančią jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ ir per naują jūrinį kabelį tarp šių valstybių.
