„Visi mes suvokiame mūsų didėjančią tarpusavio priklausomybę ir tai, jog negalime išspręsti savo vidaus problemų neatsižvelgdami į kaimynų interesus“, – rašo Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas. Savo nuomonę jis dėsto užsakytame straipsnyje, kuris penktadienį pasirodė dienraštyje „Lietuvos rytas“.
D.Medvedevas kalba apie Baltijos jūrą, aplinkosaugą, „Nord Stream“ dujotiekį. Tačiau ši jo mintis apskritai apibūdina visos Rusijos ketinimus Lietuvos energetikos atžvilgiu – jei ne gražiuoju, tai piktuoju.
„Hitachi“ reaktorius ir nenaudingas, ir nereikalingas
Birutės Vėsaitės mintį, kad Lietuvai siūlomas „Hitachi“ reaktorius yra per didelis, greitai pasigavo ir užsienio žiniasklaida. Tildyti ją bandė premjeras Algirdas Butkevičius, ministrės spaudos tarnyba puolė neigti B.Vėsaitės pasisakymų interpretacijas.
Visi mes suvokiame didėjančią mūsų tarpusavio priklausomybę ir tai, jog negalime išspręsti savo vidaus problemų neatsižvelgdami į kaimynų interesus, – rašo Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas.
A.Butkevičius, pasakęs, kad B.Vėsaitė nėra susipažinusi su mokslininkų parengta medžiaga dėl šalies energetikos strategijos, davė užuominą, kad galbūt atominės energetikos neketinama atsisakyti.
Tai, kad Visagino AE įrašyta į naująją energetikos strategiją, teigia ir „Lietuvos ryto“ šaltiniai. Tačiau, kol Lietuvoje darbo grupės pluša prie strategijų ir memorandumų, o valdantieji tildo vienas kitą, Rusija imasi veiksmų.
Penktadienį paaiškėjo, kad Baltijos atominę elektrinę Kaliningrade statanti „Rosatom“ yra pasiryžusi finansuoti ir elektros jungties tarp Kaliningrado ir Lenkijos tiesimą.
Iki šiol pagrindinis Kaliningrado atominės elektrinės minusas būtent ir buvo faktas, kad regionas turi tik vieną elektros jungtį – su Lietuva, o statoma elektrinė Kaliningradui – pernelyg galinga, todėl arba elektros energiją reikėtų tiesiog švaistyti, arba eksportuoti į Lietuvą.
Jei „Rosatom“ finansuotų elektros jungtį iš Baltijos atominės elektrinės į Lenkiją, elektra tranzitu keliautų per Lietuvą. Taigi Visagino AE gaminamos elektros nereikėtų nei Lietuvai, nei Lenkijai.
Pasak Baltijos AE statančio „Rosatom” inžinerijos projektų vadovo Sergejaus Bojarkino, toks projektas būtų naudingas ir Karaliaučiaus sričiai, ir Lenkijai, nes jis padėtų užtikrinti Rusijos anklavo energetinį stabilumą, taip pat aprūpinti energija šiaurinius Lenkijos regionus bei sukurtų energijos tranzito per Lenkiją galimybę, eksportuojant elektrą į Baltijos šalis arba atvirkščiai.
S.Bojarkinas pridūrė, kad energiją iš Karaliaučiaus srities į Lenkiją taip pat būtų galima tiekti per statomą jungtį tarp Lenkijos ir Lietuvos „LitPol Link“.
Lietuva nebus dujų tranzito koridorius
„Gazprom“ penktadienį pranešė, kad pasirašė memorandumą su Lenkijos bendrove „EuRoPol Gaz“ dėl Rusijos eksporto dujotiekio Jamalas–Europa antrosios linijos tiesimo. Nutiesus antrąjį dujotiekį, Lenkija, Slovakija ir Vengrija gaus daugiau dujų.
O Lietuva ir Ukraina – bus pamokytos. Kaip?
Gazeta.ru penktadienį cituoja Rusijos Nacionalinio energetinio saugumo fondo vadovą Konstantiną Simonovą, kuris teigia, kad dujotiekio „Nord Stream“ atšakos tiesimas į Kaliningradą rodo – Maskva nori atimti iš Lietuvos ir Ukrainos dujų tranzito privalumus.
Galbūt tuomet ir Lenkija pagalvotų, kam jai reikalingas dujotiekis su Lietuva.
