Nors Rusijos koncernas „Gazprom“ pasitraukė iš Lietuvos, tačiau vis tiek siekė kompromituoti suskystintų gamtinių dujų terminalą (SGD), kaip patrauklią alternatyvą rusiškoms dujoms. Taip pat bandė daryti spaudimą kai kuriems stambiems Lietuvos dujų vartotojams.
Taip teigiama trečiadienį Valstybės saugumo departamento išplatintame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime. Kas tie stambieji dujų vartotojai ir kaip juos bandyta paveikti, žvalgyba neįvardija.
Suprasti akimirksniu
- Koncernas „Gazprom“ bandė daryti spaudimą dujų vartotojams;
- Rusiški kroviniai aplenkia Lietuvą brangesniu keliu, todėl tai politinis sprendimas;
- Rusija norėtų pasinaudoti elektros kabeliu į Švediją;
- Rusijos kompanijos domisi Lietuva maskuodamos pinigų kilmę.
Stambiausias dujų vartotojas Lietuvoje yra „Achema“, perkanti dujas ir iš „Gazprom“, tačiau šiais metais Jonavos trąšų įmonė nusprendė dujas pirkti ir iš „Statoil“ per SGD terminalą.
Rusiški kroviniai aplenkia Lietuvą
Be to, Rusija praėjusiais metais mažino krovinių vežimo per Baltijos šalis srautus, o dėl to 13 proc. sumažėjo tranzitas į Kaliningrado sritį. Tai paveikė „Lietuvos geležinkelių“ finansinius rezultatus, nes rusiškų krovinių gabenimas yra pelningiausia bendrovės veikla.
Tai VSD įvardija kaip Rusijos protekcionistinę transporto politiką, kuri nukreipta prieš Lietuvos transporto paslaugų bendrovių veiklą. Mat Rusija nusprendė krovinius gabenti keltais, kursuojančiais tarp Kaliningrado srities Baltijsko ir Suomijos įlankos Ust Lugos uostų.
Krovinių transportavimas šiuo keliu yra brangesnis nei gabenant tranzitu per Lietuvą, pažymima VSD ataskaitoje.
Norėtų švedišką elektrą parduoti lenkams
Praėjusiais metais nemažėjo trečiųjų šalių (dažniausiai Rusijos) kompanijų susidomėjimas Lietuva. Dažniausiai tai būdavo per tikrąją pinigų kilmę maskuojančius subjektus, pažymima VSD ataskaitoje.
Domėtasi investicijomis į svarbius Lietuvai objektus – Klaipėdos jūrų uostą, geležinkelių infrastruktūrą, tarpsistemines elektros jungtis.
„Atsivėrus galimybėmis importuoti pigesnę elektros energiją iš Švedijos, didėjo Rusijos (ir kitų trečiųjų šalių) energetikos kompanijų susidomėjimas galimybėmis eksportuoti elektrą iš Lietuvos ar per Lietuvą, ypač pasinaudojant „LitPol Link“ jungtimi“, – pažymima ataskaitoje.
Be to, į rusiškos elektros eksporto schemas bandė įsitraukti ir „Rosatom“, kuri bando konkuruoti su išskirtines teises eksportuoti rusišką elektrą turinčiu koncernu „Inter RAO JES“.
„Gazprom“ aukcionai – tik formalumas
Lietuvos žvalgybos institucijų vertinimu, „Gazprom“ planuojami dujų pardavimo aukcionai tik formaliai tenkins EK (Europos Komisijos) raginimą Rusijos koncernui pereiti prie skaidresnės dujų pardavimo sistemos. Nesant išorinės priežiūros, „Gazprom“ ir toliau gali manipuliuoti dujų tiekimu politiniais sumetimais“, – rašoma žvalgybos institucijų trečiadienį paskelbtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
Reaguodamas į Europos Komisijos antimonopolinį tyrimą, „Gazprom“ 2015 metais pakeitė pagal sutartis Europai parduodamų dujų kainodarą ir išbandė dujų prekybą aukcione.
Baltijos valstybėse „Gazprom“ ketino pereiti prie aukcionų sistemos 2015 metų pabaigoje, tačiau pirmasis aukcionas įvyko tik šių metų kovą – tuomet jis pardavė daugiau kaip 420 mln. kubų dujų, o jas įsigijo šeši pirkėjai, tarp jų – Jonavos trąšų gamintoja „Achema“, valstybės kontroliuojama dujų importo ir tiekimo bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“ (LDT) ir Druskininkams dujas tiekianti bendrovė „Haupas“.
Kiek dujų įsigijo Lietuvos įmonės, neskelbiama, tačiau aišku, kad bendras iš Rusijos šiais metais perkamas dujų kiekis kol kas nesiekia 700 mln. kubų, kurių trūksta iki bendro Lietuvos poreikio – maždaug 2 mlrd. kubų. Didžiąją dalį šaliai reikalingų dujų – 1,35 mln. kubų – įmonės perka iš Norvegijos „Statoil“. Be „Achemos “ ir LDT, jas perka suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekėja „Litgas“.
