„Mes šio projekto neatsisakome. Mes jį dabar pertvarkome, atsižvelgdami į naujas sąlygas. Deramės ir iš naujo sudarome sutartis su elektros energijos pirkėjais. Darbai bus pratęsti, kai paaiškės visa techninė sistema ir komercinės sąlygos“, – sakė S.Kirijenka. Jis priminė, jog projektas buvo sustabdytas.
„Projektas buvo paremtas logika, kad Karaliaučiaus srities ir Baltijos šalių energetikos sistemos yra sujungtos su Rusijos šiaurės vakarų energetikos sistema. Tačiau pernai Baltijos šalys ir Europos Sąjunga netikėtai pareiškė apie atsijungimą nuo Rusijos“, – sakė „Rosatom“ vadovas.
Anot S.Kirijenkos, ekonominės logikos tokiame sprendime nėra, ji veikiau politinė. Todėl „Rosatom“, į tai reaguodamas, nusprendė sustabdyti projektą, kad jį pertvarkytų
Anot S.Kirijenkos, ekonominės logikos tokiame sprendime nėra, ji veikiau politinė. Todėl „Rosatom“, į tai reaguodamas, nusprendė sustabdyti projektą, kad jį pertvarkytų.
Praėjusio mėnesio pabaigoje Rusijos žiniasklaida rašė, kad Maskva atsisakė planų Karaliaučiaus srityje statyti atominę elektrinę. Anot jos, vyriausybė atsisakė mažos ar vidutinės galios branduolinės jėgainės srityje statybos ir dabar svarsto planus statyti jėgaines, kurios elektrą gamintų degindamos gamtines dujas ar akmens anglį.
Tokios galimybės svarstytos praėjusią savaitę Rusijos vyriausybėje vykusiame pasitarime dėl Karaliaučiaus srities energetinio saugumo.
Rusija planavo Karaliaučiaus srityje iki 2017 metų pastatyti 2,3 tūkst. megavatų galios branduolinę jėgainę, kuri būti orientuota į kaimyninių valstybių rinkas. Eksporto planams žlugus, pernai vasarą Maskva pripažino, kad projektas laikinai sustabdytas, ir svarstoma galimybė statyti gerokai mažesnio pajėgumo branduolinę jėgainę.