Prieš pusantrų metų „Orlen Lietuvai“ jau buvo ruošiamos įkapės, o dabar įmonė skaičiuoja poros šimtų milijonų eurų pelną. Transporto sektorius buvo apraudamas dėl Rusijos embargo, o pernai jis išsilaižė žaizdas ir suskaičiavo, kad uždirbo daugiau nei 2014 metais.
Prieš kelerius metus vairuotojai spėliojo, kada sulauks dienos, kai litras degalų viršys skaudžią 5 Lt už litrą ribą, o dabar jis nesiekia nė 3,5 Lt (vieno euro), taigi lietuviai pila pilnus bakus ir nežiūri į kilometražą.
Lietuva klesti. Su keliomis nedidelėmis išimtimis dėl naftos kainų smukimo Lietuvoje laimi visi.
„Orlen Lietuva“ prisikėlė
Prieš pusantrų metų „Orlen Lietuva“ lenkė „mama“ nuolatos siuntė į Lietuvą neramių signalų apie galimas permainas Mažeikiuose. Svarstyta net bendrovę uždaryti. O dabar tai tvirtai ant kojų stovinti ir pelningai dirbanti įmonė.
2014 metais „Orlen Lietuva“ patyrė 109 mln. eurų nuostolį. Vien per ketvirtąjį ketvirtį bendrovė „nukraujavo“ 62 mln. eurų.
Po metų, regis, stebime visai kitą įmonę – „Orlen Lietuva“ suskaičiavo uždirbusi 217 mln. eurų grynojo pelno.
Tai geriausi metai Mažeikių naftos perdirbimo gamyklai nuo 2006 metų – tada, kai įmonę įsigijo Lenkijos bendrovė.
„Naftos perdirbimo gamykla turėjo naudos todėl, kad padidėjo perdirbimo maržos visame pasaulyje, sumažėjo skirtumas tarp WTI ir „Brent“ naftos. Buvo diskusijų apskritai prieš porą metų, ar „Orlen“ tęs savo veiklą. Matome, kad šiuo metu ji labai sėkmingai ir pelningai veikia būtent dėl atpigusios naftos“, – 15min sakė Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Daug išlošė ir degalinės – dėl pingančio benzino ir dyzelino žmonės dažniau pildo bakus. Be to, perka mažiau kontrabandinių degalų.
Sutaupė šimtus milijonų
2014 metų birželį naftos barelis kainavo apie 110 JAV dolerių, dabar svyruoja ties 30 dolerių už barelį riba. Dėl to pigo ir degalai. Žinoma, ne taip drastiškai, kiek nafta, mat ji sudaro tik nedidelę dalį galutinės degalų kainos. Kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Rusijoje, ši dalis yra absurdiškai maža – vos 7 proc., ir net 65 proc. kainos sudaro mokesčiai.
SKAITYKITE DAUGIAU: Net jei nafta būtų dalijama dykai, benzinas degalinėje vis tiek kainuotų 80 centų
„Degalinių tinklai turėjo naudos todėl, kad išaugo degalų suvartojimas. Pernai jis išaugo beveik 10 proc. Ne tik todėl, kad vairuotojai daugiau vairavo. Sumažėjo kontrabandinių degalų dalis Lietuvos rinkoje, mažiau vilkikų važiavo į Rusiją, sumažėjo kaina tarp kontrabandinio ir oficialiai parduodamo benzino, todėl matėme oficialiai parduodamų degalų vartojimo augimą“, – aiškino N.Mačiulis.
Tačiau naudą pajuto ir kiti sektoriai. Mat, kaip skaičiuoja „Swedbank“ ekonomistai, gyventojams pavyko sutaupyti 260 mln. eurų. O tai reiškia, kad žmonės šiuos pinigus, jeigu nepaslėpė taupyklėse, tai išleido kitur – paslaugų sektoriaus įmonėse, mažmeninėje prekyboje ir pan.
Be to, kaip pastebėjo Gitanas Nausėda, SEB prezidento patarėjas, pigo ne tik degalai, bet ir kiti energetiniai ištekliai, pavyzdžiui, šildymas, elektra, todėl „gyventojai turi daugiau pinigų kitoms prekėms ir paslaugoms pirkti.“
Jis pridūrė, kad laimėjo, ir pavyzdžiui, trąšų sektorius, pigią naftą išnaudojo transporto įmonės: „Jos papildomai iš to uždirbo 40 mln. eurų. Tai yra ne toks jau menkas skaičius.“
Nukentėjusiųjų – vienetai
Jau rašėme apie pigios naftos laimėtojus ir pralaimėtojus Lietuvoje.
Be naftą išgaunančių įmonių, spaudimą patirti galėjo ir tos, kurios vis dar dirba su Rusijos rinka. Mat Rusija yra smarkiai priklausoma nuo pajamų iš naftos, jos mažėja, taigi mažėja ir gyventojų bei įmonių perkamoji galia.
„Kadangi Rusijos sankcijos jau išbaidė įmones iš ten, tai dabar nebelabai gali rasti įmonių, kurios nukentėtų dėl žemų naftos kainų. Reeksporto vis dar lieka į Rusiją. Reikėtų žiūrėti, kas ten daugiau reeksportuoja. Tai tokioms įmonėms Rusijos rinka trauksis toliau“, – aiškino G.Nausėda.
N.Mačiulis taip pat neįžvelgė didelių nuostolių Lietuvai: „Lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją sumažėjo daugiau nei 50 proc. Iš dalies dėl embargo, iš dalies ir dėl Rusijos krizės. Bet tai yra nedidelis nuostolis, nes įmonės sugebėjo prisitaikyti, diversifikuoti rinkas.“
Atmetus Rusiją, beveik visos Lietuvos užsienio prekybos partnerės yra naftą importuojančios valstybės, taigi ir jos, kaip Lietuva, dėl pigios naftos gyvena gerai. Tad didelių problemų tose rinkose kilti negali.
Kenčia į Norvegiją emigravę tautiečiai
Tarp išimčių – Norvegija. Apie penktadalį Norvegijos ūkio sukuria būtent naftos pramonė. Tačiau ji nėra didelė Lietuvos užsienio prekybos partnerė, todėl ekonomistai padėties nedramatizuoja.
Nors pigi nafta stabdo naftos ir dujų sektoriaus vystymąsi, tačiau kiti ekonomikos sektoriai laimi iš pingančios kronos – Norvegijos šalies eksportuotojai tampa konkurencingesni.
„Bet nereikėtų dramatizuoti pigusios naftos įtakos Norvegijai. Tai yra stipri ir konkurencinga ekonomika, ir ne tiek priklausanti nuo naftos kainų, kaip priklausomos yra tokios valstybės kaip Rusija, Venesuela arba Nigerija“, – sakė N.Mačiulis.
Tiesa, nukentėjo Norvegijos sektoriuje dirbantys ar dirbę tautiečiai – kai kurie neteko darbo, kai kuriems buvo sumažinti atlyginimai. Naftos pramonei teko atsikratyti tūkstančių darbo vietų ir šalyje nedarbas išaugo nuo 4 iki 4,5 proc.
Šis skaičius ekonomistui N.Mačiuliui kelia juoką: „Bet kuri Europos Sąjungos valstybė svajotų apie tokius rodiklius.“
Tuo metu G.Nausėda primena, kad nuvertėjo emigrantų į Lietuvą siunčiami pinigai: „Jie čia neteko gero penktadalio, kai Norvegijos krona pradėjo kristi.“
