„Tikėtina, kad pagrindinė SGD konkurentė tarptautinėje rinkoje bus akmens anglis. Manau, jog į tą kainų lygį, koks buvo įvertintas rengiant pirmos dujų skystinimo gamyklos Rusijos šiaurėje projektą „Yamal LNG“, nebesugrįšime. Daugėjant gamintojų, mažėja vartotojų rizikos, didėja SGD paklausa“, – ekonominiame forume Vladivostoke kalbėjo L.Michelsonas.
Galutinis sprendimas dėl investicijų į „Yamal LNG“ projekto įgyvendinimą buvo priimtas 2013-ųjų pabaigoje, kai naftos barelis pasaulio rinkoje kainavo daugiau kaip 100 JAV dolerių, o SGD kainos buvo gerokai didesnės nei dabar.
Pirmoji iš trijų 5,5 mln. tonų SGD metinio pajėgumo „Yamal LNG“ gamyklos Jamalo pusiasalyje linijų pradėjo veikti 2017-ųjų pabaigoje, o antroji ir trečioji tokio pat pajėgumo – atitinkamai praėjusių metų liepą ir lapkritį. Projektinį 17,4 mln. tonų pajėgumą numatyta pasiekti iki šių metų pabaigos. 50,1 proc. „Yamal LNG“ akcijų valdo „Novatek“, o jos kiti akcininkai – Prancūzijos „Total“ (20 proc. akcijų), Kinijos CNPC (20 proc.) ir šios šalies investicijų fondas „Silk Road“ (9,9 proc.).
„Novatek“ su Rusijos vyriausybės parama plėtoja antros SGD gamyklos šalies šiaurėje projektą „Arctic LNG 2“ – greta Jamalo esančiame Gydano pusiasalyje. Jos projektinis metinis pajėgumas sieks 19,8 mln. tonų SGD (trys gamybos linijos po 6,6 mln. tonų). Pirmoji gamybos linija turėtų pradėti veikti 2023-aisiais, o projektą numatyta pabaigti 2026 metais. Dabartinės projekto dalininkės – „Novatek“ (60 proc. akcijų), Prancūzijos „Total“ (10 proc.), Kinijos CNPC ir CNOOC (po 10 proc.), Japonijos „Mitsui“ ir JOGMEC konsorciumas (10 proc.). „Novatek“ akcijų dalis gali sumažėti iki 50,1 proc., 9,9 proc. akcijų pasiūlant Indijos kompanijoms.
L.Michelsonas Vladivostoko ekonominiame forume pristatė trečios į eksportą orientuotos SGD gamyklos Arkties pakrantėje projektą – „Arctic LNG 1“. Pareiškęs, jog jos metiniai pajėgumai sieks taip pat 19,8 mln. tonų SGD, išsamiau šio projekto planų neatskleidė.
