„Nord Stream 2“ projekto dalyvės, įskaitant dalyves iš Rusijos, Vokietijos ir kitas, yra nusiteikę šį projektą pabaigti, ir, kaip aš suprantu, yra pagrindo manyti, kad tai bus padaryta kuo greičiau“, – kalbėjo S. Lavrovas bendroje spaudos konferencijoje su į Maskvą atvykusiu Vokietijos užsienio reikalų ministru Heiko Maasu (Heiku Masu).
Komentuodamas JAV ketinimus įvesti sankcijas „Nord Stream 2“ projekte dalyvaujančioms įmonėms, Rusijos diplomatijos vadovas pažymėjo: „Puikiai matome, kaip Vašingtonas veikia tarptautinėje arenoje, jo nejaudina jokie metodai, ir tai patvirtina padėtis dėl „Nord Stream 2“.
„Viešai skelbiama, kad JAV bet kokia kaina sustabdys „Nord Stream 2“, nes JAV yra įsipareigojusios užtikrinti Europos energetinį saugumą. Jei mūsų partneriai iš Europos yra pasirengę perduoti savo saugumo klausimus, ar tai būtų energetika, ar tai būtų bet kuri kita sritis, Jungtinėms Valstijoms, (...) tai jų sprendimas“, – sakė S. Lavrovas.
Jis pabrėžė: „matome, kad Vokietijos reakcija yra visiškai kitokia. Vokietija turi savo poziciją ir ją vysto“.
2019-ųjų gruodžio 20-ąją JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus sankcijas „Nord Stream 2“, šio dujotiekio tiesimas Šveicarijos bendrovės „Swiss Allseas“ trimis specialiais laivais buvo nedelsiant nutrauktas. Vamzdynas nutiestas 94 proc., projekto įgyvendinimas sustojo.
Kremliaus kontroliuojamas „Gazprom“, kuris yra vienintelis faktinis šio projekto vystymo bendrovės akcininkas, tikisi dujotiekį šiemet baigti tiesti nuosavu daugiafunkciniu statybos laivu „Akademik Čersky“.
55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynas „Nord Stream 2“ Baltijos jūroje nuo Rusijos iki Vokietijos klojamas greta daugiau nei aštuonerius metus jau veikiančio, tokio pat pajėgumo dujotiekio „Nord Stream“.
