Kaliningrado jėgainėse pagaminta elektra erzina Baltijos šalis. Ypač neramu Estijai, kuri įspėja, kad jos kiekis Baltijos šalyse jau tapo pernelyg didelis. Pavyzdžiui, praėjusiais metais importas padidėjo 50 proc., palyginti su 2017 m.
Pusantro karto daugiau nei suvartoja estai
Rusiška ir baltarusiška elektra prekiaujama per „Nord Pool“ biržą, o elektra patenka ir per Lietuvą.
Kaip skelbia „Eesti Energia“, praėjusiais metais rusiškos ir baltarusiškos elektros kiekis Baltijos šalyse pasiekė 13,3 teravatvalandžių arba pusantro karto daugiau nei per metus suvartojama visoje Estijoje.
Tai reiškia, kad rusiška elektra sėkmingai konkuruoja su energija, kuri teka iš Švedijos „Nord Balt“ kabeliu. Be to, estai patys norėtų parduoti daugiau elektros jų šalyje.
Į Lietuvą rusiška elektra patenka iš Kaliningrado, kuriose veikia šiluminės jėgainės, „matinamos“ pigiomis rusiškomis dujomis.
Lietuva palaiko estų siekius
„Eesti Energia“ mano, kad Baltijos šalys turi eiti Suomijos pramintu keliu ir nustatyti muitus importuojamai rusiškai elektrai.
Tokius planus, beje, palaiko ir Estijos ekonomikos ministerija. Tiesa, kaip pastebi estų spauda, sutarimus Baltijos šalyse stabdo rinkimai.
„Dėl rinkimų Latvijoje derybos dėl veiksmų sustojo praėjusiais metais. Mes tikimės jas pratęsti šiais metais“, – sakė ministerijos Energetikos skyriaus vadovas Timo Tataras.
Lietuvos energetikos ministerija pritaria estams. „Lietuva, kaip ir Estija, laikosi pozicijos, kad būtų apmokestinta elektros energija iš trečiųjų šalių“, – teigiama ministerijos komentare 15min.
Laukia latvių nuomonės
Pasak energetikos ministro ministro patarėjos Aurelijos Vernickaitės, prieš metus tarp Baltijos šalių atstovų buvo sutarta, kad reikia bendrų veiksmų elektros prekybai su trečiosiomis šalimis reguliuoti. „Buvo sutarta, kad turėtų būti nustatytas tam tikras tarifas elektros energijai iš trečiųjų šalių“, – teigė ministro patarėja.
Beje, vasario 6 dieną apie tai Rygoje kalbėjo Baltijos šalių ministrai. Lietuva ir Estija, pasak A.Vernickaitės, pakartojo pasiryžimą nustatyti tarifus elektros energijai iš trečiųjų šalių.
Latvijos naujoji Vyriausybė artimiausiu metu turėtų pateikti savo poziciją.
Beje, Lietuva ir Estija norėtų riboti elektros patekimą dėl skirtingų tikslų. Pavyzdžiui, estai taip gina savo gamybą – elektrą jie gamina degindami skalūnus. Lietuvai tokie muitai būtų naudingi ir bandymo apriboti baltarusiškos elektros patekimą.
Kiek tai gali kainuoti?
Tai jau ne pirmas kartas, kai estai siūlo rusiškai elektrai. Pastarąjį kartą tokį patį pasiūlymą Estija išsakė 2012 m. Tuomet Estijos energetikos kompanijos vadovai kalbėjo, kad reikėtų nustatyti 10 eurų importo mokestį už vieną importuotą megavatvalandę. Kiek tai kainuotų Lietuvai? 0,3 cento už kiekvieną kilovatvalandę, apskaičiavo Lietuvos energetikos specialistai.
Nors kalbų būta ir vėliau, bet iki realių veiksmų tai ir neprieita. Lietuvos pusė argumentavo, kad tiek Lietuva, tiek Rusija priklauso Pasaulio prekybos organizacijai, ir tai apsunkina importo muitų įvedimą.
Šiuo metu elektra į Baltijos šalis patenka be jokių importo mokesčių: pardavėjams taikomas tik naudojimosi tinklais mokestis.
Kaip teigė energetikos ministro patarėja, yra sutarta, kad Baltijos šalių perdavimo sistemų operatoriai įvertins tarifų įvedimo sąlygas.
Nedaug, bet iš esmės: importo mokesčiai egzistuoja, tokia praktika yra Europoje (pvz. Suomija). Tam reikia bendro susitarimo tarp Baltijos šalių.
Apmokestina ir kitos šalys
Lietuvos sistemos operatorius „Litgrid“ kol kas neskaičiavo, koks tai turėtų būti muitas ir kaip tai paveiktų elektros kainą.
„Reikia padaryti analizę, kaip reaguos rinka, kokią dalį kainoje sudarys importo mokesčiai, ar kaina augs, o gal augimą amortizuos savo sąskaita prekiaujantieji. Taigi prognozuoti sudėtinga“, – 15min teigė „Litgrid“ atstovė Jurga Eivaitė.
Ji pridūrė, kad importo mokesčius elektrai taiko ir daugiau šalių, pavyzdžiui, Suomija. „Tam reikia bendro susitarimo tarp Baltijos šalių“, – sakė J.Eivaitė.
Rusišką elektrą per biržą parduodanti „Inter Rao Lietuva“ abejoja, ar muitų įvedimas galėtų atnešti naudos. Jis priminė, kad jau ir dabar iš trečiųjų šalių importuojama elektros energija yra apmokestinama įėjimo į rinką mokesčiu (vadinamuoju input-fee). Vien tik 2018 metais „Inter Rao Lietuva“ sumokėjo 3 mln. eurų mokesčių už elektros energijos importą.
Rusiškos elektros pardavėjams nepatinka
„Kyla klausimas, ar Estijos atstovų siūlymas papildomai apmokestinti importuojamą elektros energiją bent kiek atitiktų Lietuvos ir šalies verslo bei žmonių interesus“, – sako bendrovės komunikacijos vadovas Juozas Ruzgys.
2018 metais vidutinė elektros energijos kaina dėl įvairių priežasčių Estijoje buvo žemesnė (47,07 EUR/MWh) nei Lietuvoje (50 EUR/MWh), o naujų importo mokesčių įvedimas, pasak jo, šį skirtumą greičiausiai dar labiau didintų Lietuvos nenaudai.
Pasak rusiškos elektros importuotojo, naujų mokesčių įvedimas galimai didins elektros kainas Lietuvos verslui.
„Tai reikštų verslo konkurencingumo mažinimą, o vėliau kainos galimai augtų ir gyventojams“, – sakė J.Ruzgys, pridūręs, kad toks sprendimas būtų naudingas tik rinkoje konkuruojančiai Estijai.
