„Jei palyginsime 2008 metų kainas, tai šiandien švieslentėje yra panašios kainos, kaip prieš 15 metų. Nėra tiesa, kad degalai ypač brango. Priimta eilė įsipareigojimų Europos mažinti degalų vartojimą, Lietuva irgi juos priėmė ir matome, kad vėluojame, ypač su transporto taršos mažinimu“, – LRT radijui trečiadienį sakė ministras.
Anot jo, vietoj importuojamos užsienietiškos produkcijos – naftos ar dujų išteklių – siekiama, kad būtų naudojama atsinaujinanti energija.
„Tai nuosekli valstybės politika atsisakinėti iškastinio kuro, pereidinėti ant švaresnio sveikatai, tausesnio kitokio transporto, šildymo, kitokios pramonės, energetikos ir šitas akcizų paketas į tai orientuotas“, – sakė S.Gentvilas.
Ministras taip pat pabrėžė, kad Lietuva 2027 metais mokės šimtamilijonines baudas, jeigu nepasieks savo klimato kaitos tikslų.
Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys teigė, jog ekonominiu požiūriu dabar nėra geras laikas didinti akcizus. Be to, Lietuvos degalinės praras klientų, vykstančių tranzitu, o dalis šalies gyventojų gali vykti pigesnių degalų į Lenkiją.
„Jau dabar esame išmesti iš konkurencinės aplinkos Baltijos šalyse ir Lenkijoje, kai dėl vieno cento net vyksta konkurencinė kova, ypač tranzitiniam transportui, kuris važiuoja per mūsų šalį į Europą, mes prarandame klientus“, – sakė V.Šukys.
Naudoto transporto pardavėjų asociacijos prezidentas Vismantas Baršys kalbėjo, kad nuo 2015 metų gaminami tiek benzinu, tiek dyzelinu varomi automobiliai yra vienodai taršūs, todėl anot jo, neteisinga labiau didinti akcizą dyzelinui.
„Taršumai yra labai vienodi, kodėl baudžiamas dyzelinas, transportas, krovininiai automobiliai, o paskui verkiama, kad didėja infliacija. Nematau reikalo bausti dyzelino. Bet koks kuras sudega, jis vienodai teršia aplinką naujuose automobiliuose. Taip, senesniuose (...) taršos yra dyzeline daugiau, bet kalbame apie labai senus automobilius“, – sakė V.Baršys.
Tuo metu elektromobilių ekspertas, elektromobilių sistemas gaminančios bendrovės „Elinta Motors“ vadovas Laurynas Jokužis teigė, kad ministerija „eina teisingu keliu“, o siekiant didinti švarios energijos gamybą akcizai degalams turėjo didėti jau anksčiau.
Įprastam dyzelinui šiuo metu taikomas 372 eurų už 1 tūkst. litrų akcizas, tačiau nuo 2024 metų jį planuojama didinti iki 466 eurų (toks taikomas bešviniam benzinui), o nuo 2025 metų – iki 500 eurų. Be to, nuo 2025 metų būtų įvedama CO2 dedamoji, kuri litrą benzino ir dyzelino pabrangintų dar keliais centais.
Pataisos, be to, numato siaurinti iškastiniam kurui taikomas lengvatas arba jų išvis atsisakyti, didinti gazolių, akmens anglies, kokso ir lignito akcizų tarifus, taip pat įvesti akcizą šildymui skirtoms durpėms.
