„Kol kas atsakymo nėra“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė premjeras, paklaustas, ar Lietuva prisijungs prie bendros dujų tarifų zonos su Latvija, Estija ir Suomija.
Šios trys šalys šiemet pasirašė sutartį dėl bendros dujų tarifų zonos įvedimo nuo 2020-ųjų, tai svarbus žingsnis norint suspėti įgyvendinti planus sukurti bendrąją rinką iki 2022 metų.
BNS žiniomis, derybos su Lietuva stringa dėl šalies reikalavimo palikti jai pinigus, gaunamus iš dujų tranzito į Karaliaučiaus sritį.
Daug diskusijų kelia ir Vilniaus noras formuojant operatorių tarpusavio kompensavimo mechanizmą už prarastas lėšas dėl lengvatinių dujų tekėjimo sąlygų atsižvelgti į Lietuvos investicijas į dujotiekį su Lenkija bei dujotiekį Klaipėda-Kuršėnai, leidžiantį eksportuoti suskystintąsias gamtines dujas (SGD) į Latviją.
S.Skvernelis teigė, kad derybose dėl Lietuvos dalyvavimo bendroje rinkoje siekia naudos gyventojams ir neužkrauti papildomos naštos verslui, bet konkrečių šalies reikalavimų neįvardijo.
Paklaustas, ar Lietuvos reikalavimai dėl dalyvavimo yra priimtini, Estijos premjeras atsakė manantis, kad „yra svarbu vystyti bendrą dujų rinką kartu su visomis trimis Baltijos šalimis“. Galimybių visoms trims šalims būti bendroje dujų rinkoje jis nekomentavo.
Derybose dėl bendros tarifų zonos Lietuva yra pasiūliusi neapmokestinti dujų srautų tarp Lietuvos ir Latvijos, dujų įleidimo iš Baltarusijos taške taikyti tokias pat kainas, kokias įleidimo taškuose taikys Latvija, Estija ir Suomija, o Klaipėdos SGD terminalo dujų įleidimo taške šioms trims šalims taikyti 75 proc. nuolaidą.
Susitarimą dėl bendros dujų tarifų zonos nuo 2020 metų Suomija, Estija ir Latvija pasirašė vasarį.
Lietuvos ir Estijos premjerai aptarė bendrus Baltijos šalių projektus, tokius kaip elektros tinklų sinchronizavimas su žemynine Europa ar geležinkelis „Rail Baltica“, taip pat saugumo klausimus, Europos Sąjungos reikalus.
