Jeigu reikėtų žmogiškųjų resursų, po vieną žmogų tai funkcijai papildomai vykdyti, tai vis tiek būtų gerokai pigiau nei tie praradimai, kurie yra skiriami finansuojant asmenis, kuriems nepriklausytų ši lengvata.
„Dėl resursų žmogiškųjų – Vyriausybės kanceliarijoje yra atlikta išsami analizė dėl PVM lengvatos, tai jeigu reikėtų žmogiškųjų resursų, po vieną žmogų tai funkcijai papildomai vykdyti, tai vis tiek būtų gerokai pigiau nei tie praradimai, kurie yra skiriami finansuojant asmenis, kuriems nepriklausytų ši lengvata“, – trečiadienį žurnalistams sakė S.Skvernelis.
Vilniaus savivaldybės vadovai trečiadienį kritikavo sprendimą panaikinti lengvatą ir teigė, kad galinčiam padvigubėti paramos gavėjų srautui nėra pasiruošta.
„Šiandien maždaug 11 tūkstančių vilniečių gauna kompensacijas už šildymą, o po to, kai, paprastai šnekant, „valstiečiai“ įvedė mokestį miestiečiams, tokių paramos prašytojų bus apie 22 tūkstančius. Tam reikės ir papildomai beveik 1,5 mln. eurų, ir papildomai 17 etatų šiame (Socialinės paramos – BNS) centre“, – žurnalistams sakė Vilniaus meras liberalas Remigijus Šimašius.
Pasak mero, didžiausia problema kyla dėl pasenusios informacinės sistemos, kuri neleidžia pateikti dokumentų elektroniniu būdu, todėl paramos gavėjams tenka kreiptis į centrą fiziškai.
Pasak S.Skvernelio, bus siekiama, kad žmonės kuo daugiau reikalingų dokumentų galėtų užpildyti skaitmeniniu būdu ir pabrėžė, kad „informacinės sistemos, kurios yra valstybėje, ir buvo investuota ypatingai didelės sumos litų, privalo būti funkcionalios“.
Taip pat, premjero teigimu, ruoštis pokyčiams savivaldybės turėjo pradėti jau anksčiau.
„Visos savivaldybės žinojo, kad PVM šildymo lengvata pasibaigs šių metų sausio pirmą dieną – tai buvo ankstesnės Vyriausybės ir Seimo sprendimas. Buvo netikėtai pratęsta dar penkiems mėnesims, dėl to tie pasiruošimo darbai, kurie buvo numatyti, jie turėjo būti vykdomi“, – kalbėjo premjeras.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis BNS teigė, kad ministerijos skaičiavimais, sumažinus kartelę dėl PVM lengvatos iki 10 proc. pajamų, į kompensacijas pretenduoja apie 250 tūkst. gyventojų. Savivaldybėms skiriamos lėšos kompensacijoms už šildymą, anot ministro, nustatytos pagal krizinį laikotarpį bei atitinka 220 tūkst. gyventojų poreikį, nors pastaruoju metu tokių pašalpų gavėjų buvo gerokai mažiau ir savivaldybėms liko lėšų.
Pasak ministro, jei savivaldybėms trūks pinigų kompensacijoms mokėti, jų bus skirta papildomai, tačiau išmokoms administruoti lėšų papildomai nebus numatoma.
„Kadangi išmokų gavėjų skaičius mažėjo, pagal paskaičiuotą sumą, savivaldybių išmokoms tikrai turėtų užtekti. Jeigu savivaldybėms neužtenka, tada valstybės biudžetas pridės“, – teigė jis.
Atremdamas kritiką dėl tinkamai neveikiančios elektroninės sistemos, ministras sakė, kad šiuo metu sistema baigiama tvarkyti, derinti su likusiais asmens duomenų registrais.
Kada bus didysis poreikis gauti kompensacijas už šildymą, iki šaltojo sezono įsipareigojame padaryti.
„Kada bus didysis poreikis gauti kompensacijas už šildymą, iki šaltojo sezono įsipareigojame padaryti“, – patikino L.Kukuraitis.
Valdančiosios koalicijos sprendimais piktinasi ir Kauno bei Klaipėdos merai Visvaldas Matijošaitis bei Vytautas Grubliauskas, tuo metu Vilniaus vicemeras, socialdemokratų vadovas Gintautas Paluckas ir toliau žada siekti nuolatinės 9 proc. PVM lengvatos įteisinimo. Anot jo, tokį siūlymą koalicijos partneriams socialdemokratai teiks sulaukę premjero Sauliaus Skvernelio žadamo pateikti lengvatų ir mokesčių sistemos pertvarkos plano.
S.Skvernelis teigia, kad bet kokie pokyčiai galėtų įsigalioti tik nuo kitų metų, o su visais siūlymais dėl lengvatų turėtų būti pateikiami ir pasiūlymai, iš kur paimti jiems reikiamas lėšas.
Seimas praėjusią savaitę išplėtė kompensacijų gavėjų ratą – nuo birželio jas galės gauti šeimos, kurių išlaidos šildymui, nepriklausomai nuo šildymo būdo, sieks daugiau nei 10 proc. jų pajamų. Kartu nebelieka ir lengvatinio 9 proc. PVM tarifo šildymui ir karštam vandeniu – jis nuo birželio 1 dienos sieks 21 procentą.