Vidutinė sausio mėnesio temperatūra Vilniuje buvo apie 7,5 laipsnio šalčio ir viršijo vidutinę daugiametę sausio temperatūrą, kuri sudaro 5,6 laipsnio šalčio. 2015-ųjų metų sausis pasižymėjo tik 1 laipsniu šalčio, gruodžio vidutinė temperatūra buvo apie 2,5 laipsnio šilumos.
Pirminiais duomenimis, 60 kv. metrų ploto buto savininkas šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, šių metų sausio mėnesį vidutiniškai išleis 117 eurų. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 1860 kWh (31 kWh/1 kv. m.) šilumos.
Prieš metus tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė apie 1200 kWh (20 kWh/1 kv. m.), o vidutinės sąskaitos už šią šilumą sudarė apie 83 eurus.
Šį sausį vidutinė šilumos kaina Lietuvoje buvo 6,3 euro ct/kWh, prieš metus – 6,9 euro ct/kWh su PVM. Šilumos kainų mažėjimą lėmė platesnis biokuro, kuris yra tris kartus pigesnis už gamtines dujas, vartojimas šilumos gamybai.
Šių metų sausį mažiausiai energijos naudojo naujos statybos daugiabučiai, kuriuose 60 kv. metrų ploto butų šildymui suvartota apie 420 kWh. Čia mokėjimai už šilumą yra mažiausi – apie 27 eurus. Daugiausia vartojo butai senuose ir pačios prasčiausios būklės šalies daugiabučiuose, kuriuose šildymui reikėjo net 3960 kWh šilumos, o tai gyventojams vidutiniškai kainavo apie 250 eurų.
Šilumos suvartojimo apimtys kokybiškuose ir gerai prižiūrimuose namuose, lyginant su prastos būklės aplaidžiai administruojamais daugiabučiais, skyrėsi net devynis kartus.
Šilumininkai atkreipia dėmesį, kad įtakos šilumos suvartojimui turi ne tik lauko oro temperatūra, bet ir daugiabučių bei jų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų būklė, jų priežiūra ir eksploatavimas.
Už tai atsakingi daugiabučių administratoriai ir šildymo bei karšto vandens sistemų prižiūrėtojai. Šios organizacijos taip pat privalo analizuoti, kodėl namas suvartoja daug šilumos, ir apie priežastis informuoti gyventojus. Būtent administratoriai ir prižiūrėtojai, kuriems gyventojai kas mėnesį moka atskirą mokestį, yra atsakingi už šilumos taupymą namo viduje, tolygų visų pastato patalpų šildymą ir karšto vandens tiekimą. Prižiūrėtojų veiklą kontroliuoja Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos.
Šilumos tiekimo įmonės atsakingos už nenutrūkstamą šilumos tiekimą vartotojams iki pastatų įvadų. Šilumininkai gyventojams taip pat teikia sąskaitas už šilumą, apskaitytą įvadinio šilumos skaitiklio ir paskirstytą pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą metodiką. Komisija kontroliuoja šilumos tiekimo įmones ir kiekvieną mėnesį skelbia šilumos kainas kiekviename mieste.
Lietuvoje yra apie 700 tūkst. butų, aprūpinamų centralizuotai tiekiama šiluma. Apie 120 tūkst. butų yra labai prastos būklės namuose. Dar apie 420 tūkst. būtų yra senuose, sovietinės statybos, neapšiltintuose daugiabučiuose. Apie 112 tūkst. butų yra iš dalies modernizuotuose namuose, o naujos statybos ir atnaujintuose daugiabučiuose – tik apie 70 tūkst. butų.
