Šiemet lapkritį, kaip ir praėjusiais metais, 60 kv. metrų ploto buto šildymui senos statybos daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma šalies gyventojų, vidutiniškai suvartota apie 900 kWh/mėn. Šis kiekis šilumos gamtinėmis dujomis šildomų miestų gyventojams vidutiniškai kainuos apie 260 litų, lietuvišku biokuru šildomuose miestuose – apie 180 litų.
„Mažesnes sąskaitas už šilumą lėmė ne tik šilti orai, bet ir plačiau vartojamas biokuras ir žemesnė nei prieš metus gamtinių dujų kaina“, – sakė LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Šiemet vidutinė lauko oro temperatūra lapkritį sudarė apie 5°C laipsnius šilumos, pernai – apie 4°C. Vidutinė daugiametė lapkričio oro temperatūra yra apie 2°C šilumos.
Lapkritį šilumos tarifas Kaune sudarė 28,13 ct/kWh su PVM, pernai kauniečiai už šilumą mokėjo 32,63 ct/kWh su PVM.
Vilniuje šiluma kainuoja 26,63 ct/kWh su PVM, prieš metus tarifas sudarė 30,09 ct/kWh su PVM. Sostinėje mažesnį šilumos tarifą taip pat lėmė faktas, kad gyventojams nebereikia dengti vadinamojo Imbraso mokesčio
Klaipėdoje šilumos tarifas lapkritį sudarė 25,64 ct/kWh su PVM, pernai gyventojai už šilumą mokėjo 28,23 ct/kWh su PVM. Šiauliuose šiluma kainuoja 25,09 ct/kWh su PVM, prieš metus tarifas sudarė 26,2 ct/kWh su PVM. Panevėžyje šilumos tarifas lapkritį sudarė 21,82 ct/kWh su PVM, pernai – 24,93 ct/kWh su PVM.
„Šiluma pigiausia tuose miestuose, kurie plačiai vartoja biokurą. Žalieji miestai už šilumą moka vidutiniškai trečdaliu mažiau“, – sakė V.Stasiūnas. Miestuose, kuriuose šilumos gamybai naudojamas biokuras, vidutinė šilumos kaina sudaro apie 20 ct/kWh. Importuojamomis dujomis šildomi miestai už šilumą vidutiniškai moka net 29 ct/kWh.
Gamtinės dujos šių metų spalio mėnesį šilumos tiekimo įmonėms kainavo 1751 Lt/tne (tona naftos ekvivalento), pernai spalį dujų kaina sudarė 1933 Lt/tne. Už vietinį biokurą įmonės spalį mokėjo 571 Lt/tne, prieš metus – 642 Lt/tne.
