„Saulės elektrinių elektros energijos gamybos sezonas prasideda kovo-balandžio mėnesiais, gegužę ir birželį pasiekiamas pikas, o nuo liepos pabaigos gamyba pradeda po truputį mažėti. Gegužės-birželio mėnesiais yra palankiausios sąlygos saulės moduliams gaminti elektros energiją – oro temperatūra yra ganėtinai žema, saulės daug, jos šviesa krenta optimaliu kampu.
Pavasarį žmonės dažnai domisi, ar reikia kaip nors specialiai ruošti saulės modulius naujam sezonui. To daryti nereikia, tačiau yra dalykų, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį, nes jie gali tapti kliūtimi efektyviam saulės modulių darbui“, – sako elektros energijos bendrovės „Elektrum Lietuva“ Technikos ir tiekimo vadovas Kostas Dryžas.
Trukdo paukščiai ir medžiai
Saulės modulių valyti dažnai nereikia, nes jų danga įprastai būna padengta specialia nešvarumams atsparia medžiaga, tad įprastas dulkes, žiedadulkes ir nešvarumus puikiai nuplauna lietus. K.Dryžo teigimu, saulės modulius rekomenduojama plauti kas 3-4 metus ar dažniau, jei ant jų susikaupia daugiau kietųjų dalelių, kurių lietus negali nuplauti.
„Per tokį laiką nevalyti saulės moduliai gali prarasti 1-4 proc. generuojamos galios, jų neplaunant dar ilgiau gaminamas elektros kiekis vis mažės. Taip pat saulės modulius visada rekomenduojama nuvalyti, jei juos apdergia paukščiai, kadangi modulių ir jos laikančios konstrukcijos yra aliumininės ir nuo paukščių išmatose esančių rūgščių gali prasidėti jų korozija“, – aiškina jis.
Prireikus nuplauti saulės elektrinę tai geriausia daryti pirmais pavasario mėnesiais bei pasitelkti specialistus, turinčius kvalifikaciją dirbti dideliame aukštyje bei tinkamą įrangą, kad valant nebūtų pažeisti modulių paviršiai.
Dar vienas svarbus aspektas, kuris nusprendusiems įsirengti saulės elektrinę kelia nemažai galvos skausmo, yra greta pastatų augantys ir ant stogo šešėlį metantys augalai. Gyventojai ne visada nori laikytis specialistų rekomendacijų augalus apgenėti ar net nupjauti, tačiau tai gali lemti žymiai mažesnę elektros gamybą.
„Net ir vienas šešėlyje atsidūręs saulės modulis gali visos elektrinės galią sumažinti iki 20-50 proc. Jei montuojant elektrinę nėra galimybės išvengti šešėlio ir kažkuriomis valandomis jis kris ant saulės modulių, rekomenduojama įrengti modulių optimizatorius. Jie panaikina neigiamas šešėlio sukeltas pasekmes, tačiau tik iš dalies – šešėlyje esantis modulis net ir su optimizatoriumi gamins mažiau elektros, nei kita, saulėje esanti elektrinės dalis“, – pasakoja K.Dryžas.
Jei elektros pagaminama per daug
Saulės elektrinės aktyviausiai veikia dienomis maždaug nuo 10 iki 19 val., priklausomai nuo sumontuoto saulės modulių kampo, tad pagal tai rekomenduojama susiplanuoti veiklas, kurioms naudojama elektros energija: vėdinti namus, šildyti vandenį, naudoti skalbykles bei indaploves, krauti elektros įrenginius, elektromobilius.
Saulėčiausiais mėnesiais saulės elektrinės gali pagaminti daugiau elektros energijos, nei jos yra momentiškai suvartojama, tad nesunaudota energija atiduodama pasaugoti į ESO elektros tinklus, o prireikus atgaunama atgal už tam tikrą mokestį.
„Gaminantys vartotojai gali rinktis iš kelių skirtingų pasaugojimo planų. Tarp statančių saulės elektrines ant stogo populiariausias yra atsiskaitymas fiksuotu tarifu, kuris šiuo metu yra 0,054 Eur už susigrąžintą kilovatvalandę.
Vartotojai, įsigiję elektrinės dalį saulės parke, dažniau renkasi planą su fiksuotu 3,19 Eur/kW/mėn. įkainiu, kuris nepriklauso nuo to, koks elektros kiekis yra saugomas ar susigrąžintas. Yra galimybė už elektros pasaugojimą atsiskaityti ir pagamintomis kilovatvalandėmis – šiuo atveju nėra fiksuotų įkainių, o klientas kas mėnesį ESO palieka 41 proc. jo į tinklus pateikto elektros kiekio“, – komentuoja ekspertas.
Šiuo metu kito naudingo varianto, kur dėti pagamintos elektros energijos perviršį, neprailginant elektrinės investicijos atsiperkamumo be minėto pasaugojimo, kol kas nėra, tačiau kai gaminantis vartotojas per metus į elektros tinklus pateikia didesnį elektros kiekį nei suvartoja, jis gali gauti kompensaciją už šį nesuvartotą kiekį.
„Šiemet balandžio mėnesį kompensacijas išmokėjome 172 klientams, iš kurių 12 – komerciniai subjektai. Tai sudaro apie 40 proc. visų mūsų jau instaliuotų ir veikiančių saulės elektrinių savininkų. Bendras jų sukauptas ir nepanaudotas kiekis už 2020 metų kaupimo laikotarpį buvo 164 MWh“, – kalba K.Dryžas.
Elektros poreikis tik augs
Paklaustas, ar šios kompensacijos netampa paskata įsirenginėti didesnės galios saulės elektrines, ekspertas tikina, jog kompensacijos yra mažesnės nei kaina, už kurią perkama ar atgaunama pasaugojimui perduota elektros energija, tad finansinės naudos kol kas iš jų tikėtis neverta. Svarstyti dėl didesnės galios elektrinių būsimi jų savininkai turėtų dėl kitokių priežasčių.
„Tikėtina, kad per artimiausią dešimtmetį smarkiai padidės elektros vartojimas, nes ji vis dažniau naudojama patalpų šildymui ir vėsinimui, elektromobilių, elektrinių paspirtukų, dviračių krovimui ir panašiai. Tiesa, kad didesnės galios elektrinė yra brangesnė, tačiau šiuo metu yra galimybė gauti paramą saulės elektrinėms, siekiančią apie 40 proc. elektrinės įrengimo kainos. Be to, ateityje pritrūkus elektros energijos ir nutarus pasistatyti papildomą, tai kainuos brangiau, nes vienos didesnės galios elektrinės kaina yra 15-30 proc. mažesnė nei dviejų mažesnės galios“, – dalijasi skaičiais pašnekovas.
Vis daugiau ūkio subjektų vysto saulės elektrinių parkus, įsirengia nuosavas saulės elektrines verslui – Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos duomenimis, per pastaruosius metus gaminančių vartotojų skaičius išaugo 2,5 karto iki 10 tūkst.
