Saulės elektrinės Lietuvoje: nepasiklyskime tarp mitų

Elektra pinga, ar vis dar apsimoka įsirengti saulės elektrinę namų ūkyje? O gal tokia jėgainė duos naudos tik vasarą? Ar šios technologijos yra saugios? Atsakymai į šiuos klausimus daugeliu atveju paremti klaidingais, niekuo nepagrįstais įsitikinimais. Ekspertas Evaldas Jakubavičius iš saulės elektrines įrengiančios ir prižiūrinčios įmonės „Veesla“ įvardija ir paneigia pagrindinius mitus, siejamus su saulės energetika.
Elektrinė
Elektrinė / „Veesla“ nuotr.

„Saulės elektrinių naudojimas Lietuvoje didėja jau nuo 2010 m. Tobulėjančios saulės modulių gamybos technologijos smarkiai atpigino saulės elektrinių įrengimo sąnaudas gyventojams, o valstybė, remdama žaliąją energetiką, dosniai prisideda subsidijomis ir mokesčių lengvatomis. Nors saulės energijos panaudojimu pagrįstos technologijos padeda mažinti aplinkos taršą bei formuoja energetinę priklausomybę, ji vis dar apipinta mitais ir klaidingomis nuostatomis“, – sako E.Jakubavičius, UAB „Veesla“ komercijos vadovas.

Mitas. Elektra pinga, saulės elektrinė nebeatsipirks niekada arba atsipirks tik į jos efektyvios veiklos pabaigą.

E.Jakubavičius pastebi, kad po pastarųjų metų elektros energijos kainų šuolių aukštyn galiausiai elektra pagaliau šiek tiek atpigo. Vis dėlto, jeigu lygintume elektros kainas prieš trejus metus su dabartiniais pigiausiais elektros tiekėjų planais, elektra kainavo vos 14 centų – 33 proc. pigiau negu dabar. Saulės elektrinės, vertinant iš dabartinės perspektyvos, atsipirks jau per 3–4 metus ir bus naudojamos 25–30 metų, todėl atsipirkimas yra neabejotinas

„Veesla“ nuotr./Evaldas Jakubavičius
„Veesla“ nuotr./Evaldas Jakubavičius

Mitas. Vasarą pagaminama elektros per daug, o žiemą vis tiek reikia pirkti taip, tarsi nebūtum elektros energijos gamintojas. Neaišku, kur nueina vasarą pagaminamas perteklinis elektros energijos kiekis, o žiemą energiją vis tiek reikia pirkti.

Didžiausios saulės elektrinių generacijos fiksuojamos pavasario ir vasaros mėnesiais, rudenį gamyba būna pusėtina, o žiemą itin kukli. Todėl planuojant saulės elektrinių pajėgumą, svarbu atsižvelgti į visų metų elektros energijos sunaudojimą, kad sezono metu būtų pagamintas elektros energijos kiekis reikalingas ir šaltajam metų periodui. Vasaros sezono metu sugeneruota perteklinė elektros energija gali būti tiekiama į tinklus vadinamajam pasaugojimui, o žiemą ją galima atsiimti.

Vasarą saulės elektrinėmis pagaminta perteklinė elektros energija neprarandama. Ji yra pateikiama energijos tinklams ir užregistruojama per ESO (Elektros skaitiklio operatoriaus) skaitiklį. Vartotojas gali ją atsiimti tada, kada reikia. Ši informacija yra prieinama klientui per ESO savitarnos portalą arba per skaitiklio rodmenis

Mitas. Elektrinių montuotojai konkuruoja elektrinių kainomis, bet dažniausiai nutyli, kad žiemą elektrinė elektros negamins ir ją reikės pirkti iš kitų gamintojų. Apie kaupiklius ir jų kainas taip pat nutyli.

Klysta tie, kurie mano, jog nusipirkus elektros energijos kaupimo baterijas pasigamintą elektros energiją bus galima kaupti žiemai. Deja, tačiau su dabartinėmis baterijų technologijomis ir kainomis tai praktiškai neįmanoma – tam reikėtų milijoninių investicijų ir atskiro pastato. Todėl dažniausiai instaliuojamos baterijos namams yra apie 10 kWh talpos, kuriose saugomos elektros energijos užtenka nakčiai. Tokios baterijos kaina klientui pasinaudojus valstybės parama siekia 4–5 tūkst. eurų. Dažniausiai šias baterijas renkasi žmonės, kurie patiria dažnus energijos tiekimo sutrikimus ir nori užtikrinti elektros energijos tiekimą savo namams be pertrūkių.

Mitas. Saulės elektrinę eksploatuoti yra sunku ir nesaugu, nes ji pritraukia žaibą, gali užsidegti namai, baisu išvykti ilgesniam laikui. Atsiranda papildomų išlaidų įsirenginėjant žaibolaidį.

Saulės elektrinės komponentai nepadidina rizikos pritraukti žaibo iškrovą, todėl papildoma žaibosauga įrengiant saulės elektrinę nėra būtina. Be to, šiuolaikiniai saulės elektrinės įrenginiai turi įtampos keitiklius su įmontuotomis apsaugomis nuo perkaitimo ar įtampos šuolių, kurios užtikrina saugų jų veikimą. Gaisro rizika gali padidėti tik netvarkingai instaliavus įrangą, todėl saulės elektrinės įrengimą rekomenduojame patikėti tik kvalifikuotiems specialistams.

„Veesla“ nuotr./Elektrinės
„Veesla“ nuotr./Elektrinės

Mitas. Saulės elektrinės negali būti montuojamos ant seno stogo, o keisti stogą – per brangu.

Pasak E.Jakubavičiaus, saulės elektrinę galima sumontuoti ant daugelio standartinių stogo dangų tipų – svarbiausia tinkamai parinkti konstrukciją. Kadangi saulės moduliai gali tarnauti iki 30 metų, taip pat svarbu, kad ir stogas, ant kurio jie bus montuojami, atitiktų ilgalaikius reikalavimus. Stogas gali būti ir senesnis, tačiau svarbu, kad jis būtų tvarkingas. Pavyzdžiui, jeigu tai yra skarda, joje neturėtų matytis rūdžių ar kitų akivaizdžių defektų. Jeigu stogas yra dengtas šiferiu, jame neturi būti įtrūkimų ar skilusių lakštų. Be to, po stogo danga esanti konstrukcija turi būti tvirta ir nesugedusi. Idealus stogo nuolydžio kampas priklauso nuo stogo orientacijos. Jei stogas orientuotas į pietus, optimalus nuolydžio kampas yra apie 35-40 laipsnių, tuomet galima tikėtis didžiausių energijos generacijų. Tačiau, jei stogo šlaitai orientuoti į rytus ar vakarus, geriau pasirinkti nuožulnesnį stogo nuolydžio kampą, apie 10-20 laipsnių. Jeigu prieš elektrinės įrengimą planuojamas stogo dangos ar konstrukcijų keitimas, tuomet dar prieš keitimą rekomenduojame kreiptis dėl saulės elektrinės suprojektavimo. Turime tiesiog puikių pavyzdžių, kuomet perdarant pastato stogo su mūsų pagalba, klientas susiprojektuoja stogą, kuris leidžia išgauti maksimalią gamybą iš saulės elektrinės.

Mitas. Reikia palaukti, kol dar labiau atpigs pačios saulės elektrinės – bus paprasčiau.

Vargu, ar toks požiūris pasiteisins. Galima tikėtis elektros energijos atpigimo ateityje, bet svarbu prisiminti, kad saulės elektrinė pradeda atsipirkinėti nuo pirmojo jos paleidimo. Todėl įsirengus saulės elektrinę anksčiau – greičiau sumažės ir elektros energijos sąskaitos. Kuomet klientai pasiskaičiuoja, kiek per metus išleidžia elektros energijai, dažnas supranta, jog laukti tikrai neverta.

Mitas. Elektros energija taip atpigo, kad geriau jau peržiūrėti elektros energijos sutarties sąlygas ir pasirinkti naudingiausias, nei įsirenginėti saulės elektrinę.

Elektros energijos kaina išties sumažėjo, tačiau išliko gana aukšta – per 20 centų už kilovatvalandę. Jei žmogus sunaudoja bent 300 kWh elektros energijos per mėnesį, saulės elektrinė jam atsipirktų per 4 metus. Jeigu energijos sunaudojimas yra didesnis – atsipirkimas dar pagreitėja. Verta pastebėti, kad ilgalaikė investicija į saulės elektrinę suteikia galimybę žymiai sumažinti elektros energijos sąskaitas ir apsisaugoti nuo galimų elektros energijos kainų kilimų ateityje.

Mitas. Saulės moduliai neveiks nutrūkus elektros energijos tiekimui esant ekstremalioms sąlygoms.

Tiesa, saulės elektrinės yra priklausomos nuo elektros tinklo tiekimo. Kai elektros energijos tiekimas nutrūksta, pavyzdžiui, dėl elektros gedimo ar kitų ekstremalių aplinkybių, dauguma saulės elektrinių atsijungs. Tokią apsaugą turi visi tinkliniai inverteriai, kad nenutrenktų prie elektros tinklų dirbančių žmonių. Tačiau egzistuoja ir hibridinės saulės elektrinės kurios komplektuojamos su baterijomis ir gali veikti netgi sutrikimų elektros tinkle metu. Vis didesnė dalis verslo ir namų saulės elektrinių sistemų įsirengia atsarginę energijos saugojimo baterijų sistemą, kad galėtų laikinai apsirūpinti elektros energija net elektros tiekimui nutrūkus. Taip galima dalinai kompensuoti priklausomybę nuo elektros tinklo ir palaikyti pagrindinius elektros energijos poreikius net ir ekstremaliomis sąlygomis.

Mitas. Saulės modulių gamybai suvartojama daugiau energijos nei pagaminama, juos gaminant teršiama aplinka.

Ankstyvųjų saulės modulių gamybos procesas išties buvo energetiškai brangus, tačiau šiuolaikinė saulės modulių gamyba yra daug tvaresnė ir efektyvesnė. Kad būtų galima pagaminti šiuolaikinį saulės modulį, sunaudojama tiek energijos, kiek jis vidutiniškai pagamins per dvejus metus. Saulės moduliai yra ilgaamžiai ir gali gaminti energiją daugelį metų be teršalų išmetimo, o net 98 procentai saulės moduliuose esančių medžiagų gali būti perdirbtos, todėl saulės energija išlieka vienu iš švariausių ir tvariausių energijos šaltinių.

Apie UAB Veesla:

UAB „Veesla“ – solidžią patirtį sukaupusi, sparčiai auganti, šiuolaikiškus bei inovatyvius atsinaujinančios energetikos sprendimus siūlanti, klientų pasitikėjimą pelniusi kompanija. Šiandien įmonė yra įvaldžiusi pažangiausias technologijas bei turi visas reikalingas priemones ir profesionaliai parengtą personalą visam kliento namų energetikos ūkiui sutvarkyti, atsižvelgiant į dabarties ir ateities aktualijas. Kiekvienas įmonės projektas prižiūrimas pagal nepertraukiamos pagalbos formulę 24/7, teikiamos nuolatinio palaikymo paslaugos. Bendrovė yra oficiali atsinaujinančios energetikos sektoriuje žinomų prekių ženklų „Qcells“, „Solplanet“, „Fronius“, „Enel X“, „Lucht LHZ“, „Bluetti“ atstovė Lietuvoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis