„Nepriklausomų šilumos gamintojų schema, kuri yra įtvirtinta dabar, yra neteisinga, beprasmė ir gali suformuoti burbulą, panašų į tokį, kurį turėjome su saulės energetika“, – šią savaitę energetikos konferencijoje Vilniuje kalbėjo Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ vadovas Remigijus Lapinskas.
Jis baiminasi, kad susigriebta bus tik po kelerių metų – Lietuvoje pridygs biokuro jėgainių, o šilumos sąskaitos dėl to nesumažės.
„Aš, kaip asociacijos vadovas, nors manęs daugelis investuotojų prašo patylėti, tylėti negaliu, nes man arba mano pareigų perėmėjui reikės ginti biokurą vėliau“, – kalbėjo R.Lapinskas.
Nepriklausomų šilumos gamintojų schema gali suformuoti burbulą, panašų į tokį, kurį turėjome su saule, – teigia R.Lapinskas.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį šilumos gamybos rinkoje veikė 25 nepriklausomi šilumos gamintojai: 10 reguliuojamų, 15 – nereguliuojamų.
Palyginti su pernai, nepriklausomų šilumos gamintojų skaičius išaugo ketvirtadaliu – nuo 20 iki 25.
Jų skaičius augs ir toliau – vien iš ES pinigų šiuo metu yra finansuojama 18 projektų.
Didesnei konkurencijai – šimtai milijonų
Lietuvos verslo paramos agentūra iki liepos vidurio registravo prašymus visų, kurie norėjo gauti paramą jėgainių, naudojančių atsinaujinančius energijos šaltinius, statybai.
Nuo 2008 metų buvo pateikta prašymų maždaug už 685 mln. Lt, patenkinta prašymų maždaug už 300 mln. Lt. 15 projektų jau yra baigta, dar 18 vykdoma. Iš viso už ES pinigus bus pastatyta beveik 400 MW galios atsinaujinančius energijos šaltinius naudojančių jėgainių – tokios galios užtenka patenkinti didžiojo Lietuvos miesto, pavyzdžiui, Kauno energijos poreikį žiemą.
Kai buvo vienas šeimininkas, jis gyveno ramiai ir netrukdomas, tvarkėsi ūkyje, kaip norėjo, – sakė R.Štreimikis.
Energetikos specialistai tikina, kad nepriklausomiems šilumos gamintojams apsimoka kurtis tik prie didžiųjų miestų, nes ten rinka yra dar neprisotinta.
Tačiau gamybos pajėgumų, skaičiuojant su dar statomais, jau yra daug, o didžiųjų miestų – vos keli. Ir tie ne visi nori įsileisti nepriklausomus šilumos gamintojus – dirbtinių kliūčių kūrimu buvo pagarsėjusi Vilniaus miesto savivaldybė.
„Kai buvo vienas šeimininkas, jis gyveno ramiai ir netrukdomas, tvarkėsi ūkyje, kaip norėjo, nors Kainų komisija ir prižiūrėjo jį. O dabar reikia pradėti dirbti. Tai kas to nori, stengiasi visokiomis kliūtimis nukelti arba sutrukdyti konkurentų atėjimą“, – 15min.lt kalbėjo energetikos kompanijos „GECO investicijos“ generalinis direktorius Raimondas Štreimikis.
Bendrovei priklauso įmonės „GECO Kaunas“ (valdo 20 MW biokuro katilinę Kaune), „GECO Agrivest“ (plėtoja 15 MW galios biokuro katilinės projektą Jonavoje), „GECO Vilnius“ (bendrovė rengiasi plėtoti iki 25 MW biokuro jėgainės projektą Vilniuje).
Pučiasi burbulas
Vien su ES parama bus iš viso įrengta beveik 400 MW atsinaujinantį kurą deginančių jėgainių. Tikėtina, kad nemaža dalis jų sieks dirbti kaip nepriklausomi šilumos tiekėjai.
R.Lapinsko teigimu, po poros metų Lietuvoje stebėsime tokią situaciją, kokia susiklostė su saulės energetika – pučiasi naujas, tik šįkart biokuro, burbulas.
„Todėl tą sistemą reikia pakeisti. Kaip pakeisti? Yra įvairių variantų“, – sakė R.Lapinskas. Pasak jo, privataus kapitalo investicijos yra sveikintinos, tačiau reikia investuoti tikslingai. Pavyzdžiui, valstybė galėtų nustatyti, kokiuose Lietuvos regionuose ir kokio dydžio investicijos yra reikalingos. Investuotojai tokiu atveju galėtų statyti jėgaines tik pagal atitinkamus poreikius.
„Investuotojai ieško maksimalios grąžos ir kuria biomasės katilines didžiuosiuose miestuose, nes nepriklausomas šilumos gamintojas gali atsirasti dideliame mieste, kur jam yra erdvės. Tokiu būdu jis užima vietą, kurią tose vietose turėtų užimti biomasės kogeneracija, kuri yra pats geriausias mūsų nacionalinio turto vartojimo būdas“, – kalbėjo R.Lapinskas.
Miesteliuose ankšta
R.Štreimikio teigimu, esant daugiau šilumos gamintojų, išlošia vartotojas.
„Kai „Fortum“ atėjo į Klaipėdą, nors ir taip ten konkurencinga rinka buvo, iškart pasijuto. Kiekvienas žaidėjas keičia situaciją“, – sakė „GECO investicijos“ vadovas.
Klaipėdoje kiekvieną mėnesį vyksta aukcionai – šilumos tiekėjas perka energiją iš tų šilumos gamintojų, kurie ją siūlo pigiausiai. Pavyzdžiui, lapkritį Klaipėdoje pigiausiai energiją gamino „Klaipėdos baldai“ (12 ct/kWh), „Fortum Klaipėda“ (14,63 ct/kWh), „Pramonės energija“ (15,25 ct/kWh) ir pan. Iš viso lapkritį nepriklausomi šilumos gamintojai „Klaipėdos energijai“ pardavė per 62 tūkst. kWh energijos.
Konkurencija veiksminga būtent didžiuosiuose miestuose, tačiau mažuose įsitvirtinti naujam žaidėjui gali būti sudėtinga.
„Jonava planuoja, kad turės 80 proc. savo biomasės, o mes vis tiek planuojame dar lįsti su savo kiekiu, ir tada bus per 100 proc. biomasės šilumos, tai konkurencija ir taip žiauri, o kai pajėgumai bus pertekliniai, ji bus dar žiauresnė“, – sakė R.Štreimikis.
Kuriantis biokuro jėgainėms, niekur nedingsta ir dujiniai katilai, todėl naujiems šilumos gamintojams ir jie, ne tik biokurą kūrenančios jėgainės, bus aršūs konkurentai.
„Jei staiga dujos atpigtų, pavyzdžiui, 40 proc., tai gal tada išeitų pigiau šildyti dujomis nei biomase? Biomasės investicijos, palyginti su dujine įranga, yra keliasdešimt kartų brangesnės, bet kuras, atvirkščiai, – kelis kartus pigesnis. Bet jei dujos atpinga, šildymas dujomis darosi konkurencingas. Tokia rizika niekur nedingsta, taip gali atsitikti“, – sakė R.Štreimikis.
Siūlo pirkti tiesiogiai
Nepaisant to, kad, pavyzdžiui, „Klaipėdos energija“ superka šilumą už įvairią kainą, galutiniam vartotojui ji parduoda jau už VKEKK nustatytą kainą.
Suomijos energetikos kompanija „Fortum“ siūlo atsisakyti tokio reguliavimo – jei šilumą miestui tiekianti įmonė ją gauna ne iš vieno šaltinio, galimybę pasirinkti turėtų turėti ir vartotojai.
Šių metų antrąjį ketvirtį Klaipėdos apskrityje buvo 7, Kauno apskrityje – 6, Panevėžio ir Vilniaus apskrityse – po 4, Marijampolės apskrityje – 2, Telšių, Alytaus ir Šiaulių apskrityse – po 1 nepriklausomą šilumos gamintoją. Daugiausia šilumos buvo parduota ir į šilumos tinklus patiekta Kauno apskrityje – čia 59,1 proc. iš viso apskrityje parduotos ir patiektos šilumos sudarė šiluma, pagaminta UAB Kauno termofikacijos elektrinėje.
