Spalio 15 dieną bus atidarytas Visorių informacinių technologijų parkas, kuriame saulės modulius gamins „BOD Group“. Ji taip pat gamina kompaktinius diskus ir eksportuoja apie 95 proc. pagaminamos produkcijos.
Lietuvos rinka saulės gamintojams uždaryta, – konstatavo Dainius Šalucha.
„BOD Group“ vadovas Vidmantas Janulevičius sako, kad Lietuvoje panaikinus skatinamąjį saulės energijos supirkimo tarifą, gerokai didesnė dalis saulės modulių keliaus į užsienio rinkas.
„Iš pradžių „BOD Group“ planavo eksportuoti 90 proc. produkcijos. Kai Lietuvoje prasidėjo saulės jėgainių statymo bumas, manėme, kad eksportuosime 60 proc., o likusi dalis bus parduodama Lietuvoje. Dabar vėl grįžome prie pirminio plano“, – kalbėjo V.Janulevičius.
Pasak pašnekovo, šiuo metu dėl saulės elementų pardavimo tariamasi su įmonėmis iš Liuksemburgo, Lenkijos ir su Lietuvoje veikiančia „Precizika“. „Stiklas – stiklas“ modulių, kurie bus naudojami ir kaip namų stogų danga, surinkimas dėl vėluojančių dalių iš užsienio atidėtas iki kitų metų žiemos.
Modulius eksportuoja į Italiją
Daugiausia iš Europos valstybių saulės modulių dalis atsivežančios ir juos Lietuvoje surenkančios bendrovės „Precizika“ gamybos direktorius Dainius Šalucha taip pat tikina nebežiūrintis į Lietuvos rinką. „Lietuvos rinka saulės energijos gamintojams uždaryta“, – konstatavo jis.
Vidmantas Janulevičius |
Dabar bendrovės žvilgsnis krypsta į Italiją, kurioje priimtas įstatymas, jog statant namus dalis namo sunaudojamos elektros energijos turi būti gaunama iš atsinaujinančių išteklių. Taigi, ten ir keliauja didžioji dalis „Precizikos“ surinktų saulės modulių.
Panašų įstatymą siūloma priimti ir Lietuvoje.
„Lietuvoje galėtų būti priimtas įstatymas kaip Italijoje – kad dalis elektros energijos, kurią naudos naujų statomų namų gyventojai, būtų gaminama iš atsinaujinančių išteklių. Čia dar matome nišą“, – kalbėjo D.Šalucha.
V.Janulevičiaus teigimu, Seimas siūlomas Atsinaujinančių išteklių įstatymo pataisas turėtų apsvarstyti šią žiemą.
„Esame pasiūlę įstatymo pataisas, kuriose kalbama apie dvigubo skaitliuko sistemą. Tokia sistema veikia Italijoje, Olandijoje, Danijoje“, – pasakojo „BOD Group“ vadovas.
Seimas siūlomas Atsinaujinančių išteklių įstatymo pataisas turėtų apsvarstyti šią žiemą.
Pasak jo, tokia sistema nuosaviems namams elektra leistų apsirūpinti ištisus metus: kovo – spalio mėnesiais, kai namuose įrengti saulės moduliai gamintų daugiau elektros energijos nei reikia, dalis jos būtų atiduodama į elektros tinklus, o žiemą, esant jos trūkumui, anksčiau atiduotą energiją namas pasiimtų iš išmaniųjų tinklų.
Saulės elektrinės pinga
Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos vadovas Martynas Nagevičius tikino, kad saulės modulių gamyba, net ir dar kartą sumažinus saulės energijos supirkimo kainas Lietuvoje, visiškai nesužlugs, nes jos savikaina nuolat mažėja.
Martynas Nagevičius |
JAV didelėse saulės elektrinėse pagamintos elektros energijos savikaina nuo 2007 iki 2013 m. atpigo tris kartus.
„Technologijos patobulėjo, dabar apsimoka saulės elektrines statyti ir esant mažesniems tarifams. Pavyzdžiui, JAV didelėse saulės elektrinėse pagamintos elektros energijos savikaina nuo 2007 iki 2013 m. atpigo tris kartus“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad Vokietijoje saulės energijos supirkimo tarifai mažinami po keletą kartų per metus.
Tiesa, pastaruoju metu iš pradžių aktyviai saulės elektrinių plėtrą skatinusi Vokietija dabar gerokai aprimo.
Seimas šių metų pradžioje priėmė įstatymą, kuris numatė, kad elektra iš saulės gamintojų bus superkama nebe skatinamuoju tarifu – 1,44 Lt, kaip buvo iki tol, o gerokai pigiau. Nuspręsta, kad saulės energijos supirkimo kainas kas ketvirtį nustatinės Valstybinė kainų ir energetikos komisija. Todėl didelė dalis saulės energijos gamintojų atsisakė saulės elektrinių projektų, daugiau nei šimtas mažųjų saulės energijos gamintojų Lietuvos valstybę padavė į teismą, reikalaudami atlyginti milijonus litų siekiančius nuostolius.
Paskutinį šių metų ketvirtį saulės elektrinių pagamintos elektros energijos kainos, kurios įsigaliojo nuo spalio 1 dienos, dar sumažintos. Dabar perteklinei elektrai iš mažesnių nei 10 kW galios neintegruotų saulės jėgainių galioja 0,56 Lt/kWh, o iš į pastatus integruotų – 0,73 Lt/kWh supirkimo tarifas.