Įmonėms saulės elektrinėms įrengti – žalioji mikropaskola
Mažos ir vidutinės Lietuvos įmonės jau gali kreiptis į SEB banką dėl žaliosios mikropaskolos verslui. Pastarąją bendrovės galės naudoti saulės jėgainėms, taip pat ir elektromobilių įkrovimo stotelėms įrengti. Įmonės gali gauti iki 20 tūkst. eurų palankiomis sąlygomis, t.y. su 2,9 proc. palūkanomis, 3 mėnesių galiosiančiu EURIBOR, be to, neįkeičiant turto.
SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė sako, kad tvari plėtra ir indėlis į kovą su klimato kaita aktualūs visam verslui, nesvarbu, kokio dydžio būtų įmonė. „Paskutiniai įvykiai rodo, jog kaip galima greičiau reikia mažinti energetikos importo iš užsienio šalių priklausomybę, todėl atsinaujinančių energetinių išteklių svarba tik didės. Tad teikdami žaliąsias paskolas mažoms ir vidutinėms įmonėms, stengiamės ir joms sudaryti galimybes ryžtingiau žengti tvarumo keliu ir taip prisidėti prie žaliosios Lietuvos verslo pokyčių“, – teigia E.Dovbyšienė.
Pasak jos, įsirengti saulės elektrines verslininkus skatina ne tik dėmesys tvarumui, bet ir sparčiai brangstanti elektros energija. Ekspertai skaičiuoja, kad saulės elektrinė elektros energijos metų išlaidas gali sumažinti iki 70 proc., o dabartinėmis elektros kainomis investicija į saulės elektrinę gali atsipirkti greičiau negu per dešimtmetį.
Lietuvoje yra daugiau negu 14 tūkst. gaminančių vartotojų, saulės elektrinių savininkų. Dar daugiau negu 4,6 tūkst. gaminančių vartotojų priklauso nutolusių saulės parkų dalis.
Pirmąją 20 tūkst. eurų SEB banko žaliąją mikropaskolą be užstato jau gavo Druskininkuose įsikūrusio šeimos verslo savininkas Vidmantas Antanaitis. Jis nuosavomis ir banko skolintomis lėšomis jau pradėjo įsirengti dvi saulės elektrines. Be to, nuosekliai į tvarumą investuojantis V. Antanaitis šiemet pakeitė neefektyvų kieto kuro katilą, todėl dabar šeimos prižiūrimas viešbutis „Draugų namai“ naudoja energetiškai efektyvų šilumos siurblį.
Vartotojai – impulsas žengti žaliuosius žingsnius
Kaip pastebi E. Dovbyšienė, atsakingos plėtros iš įmonių reikalauja ir vartotojai: skaičiuojama, kad per penkerius metus vartotojų dėmesys klimato kaitai išaugo trigubai. Tyrimų duomenimis, 7 iš 10 vartotojų nuolat perka aplinkai draugiškas prekes, net kas antras yra pasirengęs už jas mokėti daugiau.
Be to, tvarumo iš verslo tikisi investuotojai ir finansų institucijos. Pavyzdžiui, SEB bankas siekia pertvarkyti verslo paskolų portfelį taip, kad jame didėtų lėšų tvariam verslui dalis, taip pat finansuoti verslo įmones, kurios juda tvarumo link.
Tad bendrovės, turinčios aiškius planus emisijoms mažinti ir verslui pertvarkyti, nuolat mažinančios neigiamą poveikį aplinkai, sulaukia kur kas didesnio investuotojų dėmesio. Tai patvirtina ir pasaulinė statistika: tyrimų bendrovės „Bloomberg NEF“ duomenimis, 2021 metais bendra pasaulyje suteikta žaliojo finansavimo vertė pasaulyje pasiekė 1,6 trilijono JAV dolerių.
Padėjo gerokai sušvelninti elektros kainų šuolį
„Grinda“ – viena pirmųjų Lietuvoje įmonių, kuri nesinaudodama valstybės ar Europos Sąjungos fondų finansavimo parama, dar 2017 m. įsirengė saulės elektrinę.
„Ant 600 kv. metrų druskų sandėlio stogo šlaito sumontuota 97,5 kW galingumo jėgainė per 2021 m. pagamino 82 tūkst. kWh elektros – maždaug tiek, kiek per metus suvartoja 27 vidutiniai statistiniai Lietuvos namų ūkiai“, – skaičiuoja Vaida Daiginaitė, „Grindos“ Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus specialistė.
Anot jos, bendrovės saulės jėgainė pagamina apie 35 proc. visos įmonei reikalingos elektros energijos.
2019-2021 m. išaugus energijos kainoms, saulės elektrinės generuojama energija įmonei padėjo gerokai sušvelninti elektros kainų šuolį.
„Saulės elektrinė taip pat žymiai sumažino į orą patenkančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas: 2021 m. sukurta energija sumažino į atmosferą išmetamo anglies dioksido (CO2) 275 000 kg, azoto oksidų (NOX) kiekį – 300 kg, sieros dioksido (SO2) – 28 kg“, – dar vieną privalumą įvardija pašnekovė.
Energiją ir taupo ir generuoja patys
Šiuo metu ant dvylikos „Lidl“ parduotuvių stogų Lietuvoje yra įrengtos saulės baterijos. Pirmosios saulės jėgainės ant trijų parduotuvių buvo įrengtos dar 2016 m. Tada jos veikė ant vienos parduotuvės Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose. Praėjusią vasarą saulės jėgainės buvo įrengtos ant dar devynių tinklo parduotuvių – keturiose parduotuvėse Vilniuje, trijose parduotuvėse Klaipėdoje ir po vieną parduotuvę Kaune bei Elektrėnuose.
„Saulės jėgainių galingumas svyruoja nuo 50 kW iki 100 kW. Kol kas per visą veikimo laikotarpį, anksčiau įrengtos trys saulės elektrinės leido sutaupyti 293 tonas CO2“, – skaičiuoja „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė.
Pasak jos, ant parduotuvių stogų įrengtos saulės elektrinės – ne vienintelis tvarus elektros vartojimo būdas prekybos tinkle. Pavyzdžiui, Tauragėje įsikūrusioje parduotuvėje yra įrengta geoterminio šildymo sistema, o logistikos centras ir didžioji tinklo parduotuvių visoje Lietuvoje įvertinti EDGE žaliųjų pastatų sertifikatu. Jis patvirtina, kad pastatai energiją naudoja efektyviai ir yra draugiški aplinkai.
„Taip pat energijos suvartojimą sumažinti leidžia ir LED apšvietimas, rekuperacinė vėdinimo sistema bei šilumos siurbliai, nuo pat starto „Lidl Lietuva“ perka tik elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Be to, net pirmųjų parduotuvių statybų metu jau buvo naudotos naujausios technologijos, leidžiančios sumažinti energijos vartojimą ir neigiamą poveikį aplinkai“, – komentuoja L.Skersytė. Anot jos, saulės elektrinės – vienas efektyviausių būdų, padedančių ne tik taupyti sunaudojamą energiją, bet ir generuoti ją patiems.
Vis daugiau įmonių suka „žaliuoju“ keliu
Kad pasaulis linksta sukti žaliuoju keliu pritaria ir Lietuvos saulės energetikos asociacijos (LSEA) prezidentas Vitas Mačiulis. Pašnekovo teigimu, nereikėtų pamiršti moralinio aspekto, kuris verčia rinktis saulės energiją. „Verslui tai tampa prestižas. Užsienio partneriai jau prašo, kad lietuviai būtų žali. Net kai kurios didelės tarptautinės įmonės iš partnerių to ima reikalauti – kad turėtų žalios energijos“. Pasak pašnekovo, postūmį tam duoda ir vartotojas, pirkėjas, kuris verčiau renkasi pirkti iš „žalių“, o ne iš tų, kurie apie ateitį negalvoja.
Pašnekovas teigia, kad tendencija, jog vis daugiau verslų investuoja į saulės jėgaines, išties pastebima. Tiesa, sisteminės apskaitos nėra, todėl konkrečių skaičių nurodyti negali.
Pasak V. Mačiulio, didesnio susidomėjimo priežastis akivaizdi – elektros kaina. Pasak pašnekovo, nuo Naujųjų metų išvydę sąskaitas už elektrą, verslininkai susiėmė už galvų. „Į saulės energiją kaip alternatyvą rimtai ėmė žiūrėti ne tik novatoriai ir entuziastai. Aktyvėja ir didelės įmonės“, – patvirtina jis.
„Saulė dar švies penkis milijardus metų, nėra čia kam svyruoti. Kainos prognozė aiški ateičiai“, – paaiškina V. Mačiulis.
Anot jo, įmonėms netaikomi kitokie reikalavimai, nei nuosavuose namuose saulės elektrines įsirengiantiems gyventojams. Tačiau, jei įmonė nori naudotis galinančio vartotojo modeliu ir dvipuse apskaita, tuomet juridinio asmens saulės jėgainės pajėgumai negali viršyti 100 kW: „Tai didelėms įmonėms mažoka. Nelabai stambioms to pakanka. Didelės įmones varžo tai, kad ne visą elektrą gali susigrąžinti“.
