Seimas supaprastino su atsinaujinančių energijos išteklių infrastruktūra susijusį reglamentavimą, nustatė leidimų išdavimo sąlygas, taip pat numatė, kada bus atliekamos su poveikio aplinkai vertinimu bei teritorijų planavimu susijusios procedūros.
Miškų ūkio paskirties žemės sklypų savininkai neturės būti informuojami apie planuojamas statyti vėjo elektrines, todėl elektros energijos gamybos vėjo elektrinėse vykdytojams nereikės gauti miško paskirties žemės sklypų savininkų sutikimų.
Parlamentarai taip pat įteisino hibridines elektrines.
Siekiant, kad saulininkai dalintųsi pelnu su bendruomenėmis, nustatyta nauja metinė gamybos įmoka – 0,0013 euro už kilovatvalandę. Ją mokės komercinės saulės, vėjo ir biodujų elektrinės.
Vyriausybės programoje numatyta 2025 metais turėti iki 1,2 GW galios įrengtų vėjo ir 1 GW galios saulės elektrinių.
Energetikos ministras Dainius Kreivys anksčiau yra sakęs, kad 2030 metais Lietuva, naudojant atsinaujinančius išteklius, galėtų pasigaminti 93 proc. šaliai reikalingos elektros.
