Parlamentarai balsuos dėl Elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatymo bei kitų susijusių teisės aktų pakeitimų.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas tikisi, kad įstatymo priėmimas bus sklandus. Teisės aktas, pasak jo, padės paspartinti sinchronizavimui reikalingus procesus.
„Jis realiai reikalingas tam, kad konkretūs sinchronizacijai reikalingi projektai būtų įgyvendinti kaip įmanoma greičiau. Praktinė paskirtis yra žemės paėmimo procedūros ir šio projekto pripažinimas ypatingos svarbos projektu. Tokia yra pagrindinė šio įstatymo priėmimo priežastis ir tikiuosi, kad jisai bus priimtas“, – BNS trečiadienį sakė Ž.Vaičiūnas.
Jis patikino, kad Vyriausybė, kaip numatyta įstatymo pataisose, iki rugsėjo 10 dienos patvirtins sinchronizavimo projekto veiksmų ir priemonių planą.
„Tas planas bus pateiktas ir patvirtintas laiku. (...) Plane bus sudėliotos konkrečios datos, veiksmai, reikalingas biudžetas, kuomet tai turi būti padaryta. Tikslas yra vienas, kad sinchronizacija būtų įgyvendinta laiku, kaip ir numatyta, – 2025 metais“, – sakė Ž.Vaičiūnas.
Ketvirtadienį numatomais priimti įstatymų pakeitimais siekiama užtikrinti sklandų Lietuvos elektros energetikos sistemos desinchronizavimą nuo posovietinės IPS/UPS sistemos (BRELL žiedo) ir sujungimą bei tolesnį sistemos darbą sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos elektros tinklais.
Gegužės pabaigoje įsigaliojo svarbi vadinamoji prisijungimo prie Europos elektros tinklų sutartis. Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos (ENTSO-E) kontinentinės Europos regioninė grupė pranešė, kad Lenkijos, trijų Baltijos šalių ir palaikančių šalių elektros perdavimo operatoriai pasirašė prisijungimo sutartį ir technines prisijungimo sąlygas, kurias įgyvendinus Lietuva, Latvija ir Estija taps Europos elektros tinklo dalimi.
Elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ teigimu, tai svarbiausi dokumentai sinchronizavimo procese.
Pirmuoju darbų etapu iki 2021 metų bus atnaujinti ir sustiprinti Baltijos šalių vidaus tinklai. Antruoju numatoma padidinti elektros jungties „LitPol Link“ pajėgumą, pastatyti 9 sinchroninius kompensatorius Baltijos šalyse bei atlikti bendrą darbo „salos“ režimu bandymą. Trečiuoju etapu iki 2025 metų numatyta pastatyti jūrinę jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos („Harmony Link“) bei įgyvendinti likusias priemones.
Europos Komisija (EK) kovą skyrė finansavimą pirmajam sinchronizavimo etapui: trims Baltijos šalims iš Europos Infrastruktūros tinklų priemonės (angl. Connecting Europe Facility, CEF) iš viso skirta 323 mln. eurų, iš šios sumos 125 mln. eurų – Lietuvos elektros energetikos sistemai.
