Už nutarimo projektą po pateikimo balsavo 60 Seimo narių, prieš 11, o susilaikė 52.
Prieš balsavo aštuoni socialdemokratai ir trys „valstiečiai“, susilaikė po vieną konservatorių ir liberalas, trys socialdemokratai, keturi Laisvės frakcijos nariai, aštuoni „darbiečiai“, 10 žmonių iš Mišrios Seimo narių grupės ir 25 „valstiečiai“. Dar 16 Seimo narių, priklausančių įvairioms frakcijoms, nedalyvavo balsavime.
Didžiausios Seimo konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė BNS teigė, kad balsuojant įvyko „apmaudus nesusipratimas“, o ketvirtadienį laukiama naujo teikimo.
„Laukiame to teikimo. Tai yra apmaudus nesusipratimas. Jos atleidimą galime tikrai įgyvendinti, o tada bus matyti, kaip toliau dėliojasi“, – BNS teigė parlamentarė.
Parlamentarams antradienį nesutikus pradėti I.Žilienės atleidimo procedūros, Seimui kol kas nebus pateiktas ir G.Nausėdos siūlymas naujuoju VERT vadovu skirti šios tarnybos narį Renatą Pocių.
Kai kurie Seimo nariai piktinosi, kad I.Žilienei nebuvo siūloma pareigas eiti dar vieną kadenciją.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Remigijus Žemaitaitis kvietė prezidentą pačiam, o ne per patarėjus paaiškinti, kodėl I.Žilienei nebuvo siūloma eiti pareigas dar vieną kadenciją. Jis priminė valstybės kontrolieriaus Arūno Dulkio bei tuometinio aplinkos ministro „valstiečio“ Kęstučio Navicko atleidimų istorijas.
Liberalas Eugenijus Gentvilas klausė, ar I.Žilienė pati buvo apsisprendusi nedirbti, ar „su ja pasitarta ir pasiūlyta netęsti“.
„Koks prezidentūros vaidmuo ir koks pačios I.Žilienės apsisprendimas buvo? Kiek prezidentūros sprendimui galėjo turėti įtakos I.Žilienės pozicija dėl metodikos tarp Latvijos, Lietuvos ir Estijos dėl Astravo atominės elektrinės (jos elektros boikoto – BNS)“, – klausė jis.
Prezidento patarėjo Jaroslavo Neverovičiaus teigimu, kandidatų į VERT vadovus atrankos procedūra „buvo atvira“: „Kalbėjomės su visais kandidatais, kurie arba patys pasisiūlė, arba mes proaktyviai ieškojome, kalbėjome, prašėme rekomendacijų, įskaitant ir iš Seimo narių.“
Anot jo, I.Žilienės vadovavimo VERT metu „buvo užtikrintas sistemos skaidrinimas“. Prezidento atstovas akcentavo jos indėlį į elektros rinkos liberalizavimą, strateginių projektų įgyvendinimą, Europos Sąjungos paramos gavimą, elektros vartotojams palankesnio atsinaujinančios energijos paramos modelio įgyvendinimą.
Tačiau, anot J.Neverovičiaus, su daugeliu iššūkių geriau susidorotų kitas VERT vadovas.
„Tačiau kalbant apie ateitį, naujus iššūkius, poreikį ir tokius globalius dalykus taip pat vertinti, ne tik tuos kasdienius, kaip inovacijas, klimato kaitą. Kalbant apie visumą iš tos diskusijos buvo pasirinktas R. Pocius, kaip jo koncepcija ir požiūris geriausiai atitinka būsimus darbus“, – Seime kalbėjo prezidento patarėjas.
I.Žilienės kadencija baigsis sausio 20 dieną.
Prezidentas tikisi, kad dėl VERT pirmininkės I.Žilienės Seimas apsispręs šią savaitę
Seimui antradienį atmetus prezidento Gitano Nausėdos teikimą atleisti Ingą Žilienę iš Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovės pareigų, prezidentas tikisi, kad Seimas dėl to apsispręs dar šią savaitę.
„Seimas teisės aktų nustatyta tvarka turi atleisti pareigūną pasibaigus jo kadencijai. Šiandien Seimui nepavyko to padaryti, todėl dar kartą bus pateiktas klausimas dėl VERT vadovo atleidimo“, – BNS sakė prezidento patarėjas Antanas Bubnelis.
