Už tai, kad lengvata būtų patvirtinta, balsavo 126 parlamentarai, „prieš“ nebuvo, o susilaikė 3 Seimo nariai.
Lengvata galios nuo šių metų spalio 1 dienos iki 2023 m. balandžio 30 dienos, taip pat nuo 2023 m. spalio 1 dienos iki 2024 metų balandžio 30 dienos.
Kaip anksčiau pranešė finansų ministrė Gintarė Skaistė, šis siūlymas valstybės biudžetui per 2022–2023 m. šildymo sezoną atsieitų 54 mln. eurų, o per 2023–2024 m. sezoną – dar apie 57 mln. eurų, su sąlyga, kad išliks tokios pat kainos, kaip 2023 metų pirmąjį pusmetį.
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius Seimo posėdyje išsakė kelias kritines pastabas dėl nepakankamos priemonės aprėpties.
„Susitikimuose su gyventojais ne vienas, ypač mažuose miesteliuose gyvenantis, išreiškė pastabą, kodėl žmonėms, naudojantiems biokurą, medieną, įsirengusiems katilus, nesuteikiamos PVM lengvatos, o tik tiems, kurie naudoja centralizuotą šildymą. Žinant žmonių nepasitenkinimą, frakcija įstatymo projektui pritars, bet būtų geriau, jei priemonė apimtų platesnę žmonių dalį“, – nurodė A.Butkevičius.
Jam antrino ir Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis. Jis tvirtino, kad priemonė yra diskriminacinė ir padidins infliaciją.
„Šita lengvata, kuri bus taikoma iki 2024 m. gegužės 1 dienos, pagal skaičiavimus, kuriuos taiko Europos Komisija ir Europos centrinis bankas, gali skurdo lygį padidinti nuo 2 iki 5 proc. Kodėl – daugiau žmonių bus priklausomi nuo valstybės gėrio, pasibaigus PVM lengvatai, turėsime priešingą reakciją“, – tvirtino R.Žemaitaitis.
Į tai sureagavo ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, prašydama parlamentaro negąsdinti žmonių.
„Sunku su tokia koše galvoje gyventi. Noriu atkreipti dėmesį, kad PVM mokesčio lengvata centralizuotam šildymui termino neturi. Kas siūloma dabar – kompensuoti 9 proc., kurie yra nustatyti kaip nuolatinė lengvata. Jeigu bus reikalingi papildomi sprendimai 2024 m., bus ir jie“, – sakė I.Šimonytė.
Sunku su tokia koše galvoje gyventi.
R.Žemaitaičiui pritarė ir ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Valius Ąžuolas.
„Akivaizdu, kad pasiūlymas yra diskriminacinis, suskirstant žmones į tam tikras kategorijas – kurie šildosi centralizuotai ir kurie ne. Kas keisčiausia, kad iš to Finansų ministerija netgi pelnosi. Biokuras anksčiau kainavo 100–200 eurų, dabar – 500–600 eurų, tai, vadinasi, PVM iš biokuro bus surinkta du tris kartus daugiau“, – dėstė V.Ąžuolas.
G.Skaistė rugsėjo pradžioje tvirtino, kad tokį sprendimą verčia siūlyti dabartinė situacija energetikos rinkoje.
„Kadangi dėl kuro kainų centralizuotai teikiamas šildymas gyventojams ateinantį šildymo sezoną brangs gana ženkliai, siūlomi papildomi palengvinimai, kad žmonėms būtų lengviau prisitaikyti prie išaugusių šildymo kainų“, – nurodė ji.
Praėjusį šildymo sezoną nuo sausio iki balandžio 30 dienos taip pat buvo taikomas nulinis PVM tarifas. Šiuo metu tarifas siekia 9 proc.
