Parlamentarai priėmė Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių įstatymą. Už jį balsavo 87 Seimo nariai, vienas susilaikė.
Nesaugia bus vadinama kaimyninės šalies branduolinė elektrinė, kurią statant ir jai veikiant nesilaikoma aplinkosaugos ar branduolinės ir radiacinės saugos reikalavimų, pažeisti tarptautiniai susitarimai bei konvencijos ir kuri dėl geografinės padėties ar technologinių ypatumų kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.
Įstatyme įtvirtinta, kad į Lietuvos rinką negali patekti elektra iš tokių elektrinių, išskyrus, jei ji būtina šalies energetikos sistemos patikimumui, be to, Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė negali būti naudojami šių jėgainių elektros akumuliavimui.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas anksčiau teigė, kad Astravo atominė elektrinė ir šiuo metu Karaliaučiuje sustabdytas AE projektas kelia grėsmę Lietuvai, pažeidžia Branduolinės saugos konvenciją, reikalaujančią derinti aikštelių parinkimą su kaimyninėmis valstybėmis ir įvertinti jų poveikį bei galimą žalą jų žmonėms, gamtai ir urbanistinei aplinkai.
Pernai birželį Vyriausybė pritarė elektros, pagamintos Astravo AE ir kitose trečiose šalyse, embargo planui, pagal kurį jos importas į Lietuvą, o kartu ir į kitas ES šalis, bus ribojamas per elektros biržos „Nord Pool“ Lietuvos zoną. Neseniai prie Lietuvos iniciatyvos pareiškė prisijungianti ir Lenkija.
50 kilometrų nuo Vilniaus statomoje Astravo AE nuolat įvyksta įvairūs incidentai, kurie Lietuvai kelia abejonių dėl jėgainės saugumo. Jėgainėje bus įrengti du reaktoriai, kurių kiekvieno galia – 1200 megavatų. Pirmąjį reaktorių planuojama įjungti 2019-aisiais, o antrąjį – 2020 metais.