Seimo Energetikos komisijoje trečiadienį buvo pristatyta Vilniuje ir Kaune statomų elektrinių pažanga: dauguma „popierinių darbų“ jau padaryti, užtikrintas finansavimas, statybų aikštelės paruoštos. Jau užsakytos ir pagrindinės jėgainių dalys, tokios kaip katilai, elektros generatoriai ir kitos.
Komisijoje tebesigirdi abejonių dėl šių projektų. Komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys 15min aiškina, kad komisija išlieka skeptiška Kauno projekto atžvilgiu – nėra aišku, ar pakaks Lietuvoje atliekų, ar ne per daug šilumą gaminančių elektrinių bus Kaune.
Tačiau jis pripažįsta, kad Seime nėra griežtos nuomonės dėl Vilniuje ir Kaune statomų naujų kogeneracinių elektrinių – tik parlamentinei kontrolei užtikrinti norėtųsi gauti objektyvią informaciją apie atliekų kiekius. O labiausiai jų trūksta iš Aplinkos ministerijos.
„Projektai buvo sustrateguoti ir paleisti ankstesnės Vyriausybės ir jie važiavo. Kaip buvo pradėti vykdyti, taip jie ir toliau vykdomi. Mums iškart, kai tik atėjome į parlamentą, šis klausimas buvo vienas iš esminių. Energetikos komisija išreiškė savo skeptišką požiūrį į vieną iš tų projektų dalių (Kauno kogeneracinės jėgainės – 15min). Skepticizmas gimė iš to, kad gali būti per daug atliekų deginimo pajėgumų“, – aiškina V.Poderys.
Anot jo, gyventojų Lietuvoje mažėja, šalis ruošiasi įgyvendinti europinius žiedinės ekonomikos tikslus, todėl atliekų susidarys vis mažiau.
„Dalis ekspertų tą patį kalba ir kai kurie skaičiavimai rodo, kad statome per galingus pajėgumus. Mes Vyriausybei tą buvome išsakę, kad reikėtų dar kartą pasiskaičiuoti“, – sakoV.Poderys.
Jis taip pat abejoja, ar Kaune nebus pernelyg daug šilumos gamintojų.
„Šiuo metu Kaune šilumos gamintojų rinka yra užpildyta ir su valstybiniais pinigais įmetamas dar vieną žaidėjas, kuris išstums privačius ar neprivačius žaidėjus. Tai šiuo atveju mes klausiame, ar tikrai valstybė turėtų už savo pinigus prisiimti tokią veiklą, kiek tai yra racionalu, ar gali būti valstybės politika tokia. Griežtai nepasisakėme, bet išreiškėme savo skepticizmą siūlydami vyriausybėje apsvarstyti“, – sako V.Poderys.
Anot jo, parlamentarai tiesiog nori sužinoti plačiau apie projektų eigą, koks jų statusas, kokie parametrai ir planuojami rezultatai.
„Visame kontekste svarbus atliekų klausimas, kuris amžinas. Labai svarbu, kad Aplinkos ministerija aiškiai ir suvokiamai išdėstytų, užtenka jų ar neužtenka, kiek ir kokių atliekų bus ir kada, – sako V.Poderys. – Tegu Aplinkos ministerija, o ne kokia suinteresuota įmonė ar ekspertai, sako, kaip bus 2020-aisiais, 2030-aisiais, užteks atliekų ar neužteks. Trūksta aiškios komunikacijos ir bėda, kad pati ministerija to aiškaus atsakymo baidosi“, – sako V.Poderys.
Jis apgailestavo, kad visoje atliekų tvarkymo srityje trūksta skaidrumo, apskaitos ir patikimų skaičių.
Sustabdžius valstybė patirtų milijoninius nuostolius
Valstybės valdoma energetikos grupė „Lietuvos energija“ 15min informavo, kad jėgainių projektai jau yra tokioje stadijoje, kai jų stabdymas neišvengiamai lemtų milijoninius nuostolius valstybei.
„Rangovams yra išduotas leidimas pradėti darbus, tad jau dabar vykdoma jėgainėms reikalingos įrangos – katilų ir turbinų – gamyba, perkamos reikalingos medžiagos, atliekami kiti darbai. Todėl šiuo metu pradedant stabdyti jėgainių projektus būtų patirti milijoniniai nuostoliai ir pakenkta Lietuvos reputacijai tiek Europos, tiek platesniu tarptautiniu lygiu“, – sako „Lietuvos energijos“ Kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos direktorius Nerijus Rasburskis.
Jis piktinasi nuolatiniu projektų stabdymu, kadangi kiekvienas įmanomas procesas yra apsunkinamas dėl nuolatinių skundų.
„Turime visą eilę skundų į visas institucijas, į kurias tik įmanoma. Kiekvienas mūsų žingsnis, pradedant teritorijų planavimu, statybos leidimų prašymu – yra skundžiamas. Dabar jau skundžiama net pati Europos Komisija – apskųstas jos sprendimas, kad ji leido naudoti paramą“, – sako N.Rasburskis ir tikina, kad tokio precedento dar nebūta.
Griovė mitus
Seimo nariams teiktame pranešime „Lietuvos energijos“ atstovas griovė mitus, esą elektrinės yra per didelės, per brangios ar pavojingos ir kitus.
Pirmiausia, anot jo, investicijos ir galingumai yra netgi mažesni, nei numatyta Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros programoje.
Vilniaus kogeneracinė jėgainė, kuri turėtų pradėti veikti 2019-aisiais, bus 230 MW elektrinės galios, o valstybės investicinė parama – 150 milijonų eurų, kai programoje numatyti atitinkamai 240 MW ir 164 milijonų eurų dydžiai.
Kauno kogeneracinėje jėgainėje valstybės (ES) lėšų poreikis apskritai nenumatomas – visas projektas bus finansuojamas paskolomis bei partnerių „Lietuvos energijos“ ir „Fortum“ lėšomis, nors programoje ir buvo įtvirtinta galima 69 mln. eurų valstybės parama. Jėgainės komercinė eksploatacija planuojama 2020-aisiais.
Bendros projektų investicijos, anot R.Rasburskio, – 350 mln. eurų Vilniuje ir 160 mln. eurų Kaune.
„Šiai dienai turim visus ūkinei veiklai reikalingus dokumentus. Turime pilną finansavimą, turime rangovus, Kaune pasirašytos visos pagrindinės sutartys, kurios reikalingos. Lapkričio gale jau pradedame fizinius darbus statybų aikštelėje“, – vardijo N.Rasburskis.
Kalbėdamas apie atliekas jis lygino, kad Lietuvoje vienam gyventojui sudeginama apie 39 kilogramus atliekų per metus, kai sąvartynuose palaidojama 260 kilogramų. Tuo tarpu Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje ir netgi Estijoje energija paverčiama per 200 kilogramų atliekų vienam gyventojui.
„Įgyvendinus abu projektus mes net nepasieksime tų skandinavų. Nepasieksime nei Švedijos, nei Šveicarijos. Vienam gyventojui būtų sukūrenama apie 180 kilogramų, jei Kaune nebūtų deginamos pramoninės atliekos. Deginant 50 tūkst. tonų pramoninių atliekų Lietuvoje kūrensime apie 150 kilogramų vienam gyventojui“, – sakė N.Rasburskis.
Jis pastebėjo, kad nors rūšiavimo apimtys Lietuvoje yra panašios į Vakarų šalis, tačiau į sąvartynus išvežama nepagrįstai daug atliekų
Daugiausia abejonių dėl atliekų
Aplinkosaugos konsultacijų bendrovės „Ekokonsultacijos“ atstovai pristatė tyrimo duomenis, kad atliekų visoms jėgainėms neužteks, mat „Eurostat“ duomenimis, 2030-aisiais metais Lietuvoje gyvens 2,4 milijono gyventojų, o ES žiedinės ekonomikos tikslų įgyvendinimas lems, kad išrūšiuojama atliekų dalis vis didės.
„Gyventojų skaičiaus mažėjimas nėra vienintelis vektorius. Susidarantis atliekų kiekis yra empiriškai apskaičiuojamas dydis. Danai skaičiuoja žmogui 700 kilogramų, kiti skaičiuoja 450 kilogramų. Yra kokie 5 šaltiniai, kurie prognozuoja, kiek keisis žmonių skaičius Lietuvoje. Bet, kita vertus, reikia kalbėti ir apie BVP kitimo vektorių“, – atsakė N.Rasburskis.
Asociacijos „Lietuvos mediena“ direktorius Raimundas Beinortas nuogąstavo, kad kogeneracinės jėgainės atims iš baldininkų jų atliekinius produktus – skiedras, atraižas ir kitas liekanas, kurias jie kūrena savose katilinėse. Mat esą yra judėjimų, kad šios atliekos būtų pripažintos pavojingomis.
Tačiau Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas patikino, kad nėra jokių planų šioje srityje ką nors keisti, o „Lietuvos energijos“ atstovas pažymėjo, kad pavojingų atliekų deginti negalima ir naujose jėgainėse.
„Mes nesame tie, kurie pramonę priversime atvežti visas medienos drožles, kurias galima susikūrenti savame biokuro katile“, – trūkčiojo pečiais N.Rasburskis ir patikino, kad jokių veiksmų bendrovė taip pat nesiima.
Seimo nariai kritikos strėles leido Aplinkos ministerijai, klausdami, kiek padidėjo atliekų tvarkymo mokesčiai gyventojams dėl naujų mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginių (MBA). D.Krinickas įvertino, kad kaina gyventojams išaugo 15-30 proc., tačiau konkrečių skaičių pateikti negalėjo.
„Lietuvos energijos“ atstovas atrodė užtikrintas, kad jėgainės atliekų nepritrūks. Jis argumentavo, kad jau dabar MBA neįgyvendina užsibrėžtų tikslų – kogeneracinės jėgainės šiuo atveju „pridengtų“ prastus rezultatus.
„Pagal optimistinius scenarijus, net jeigu rūšiuosime geriau nei skandinavai ir juos pralenksime, atliekų galėtų pradėti trūkti 2023 m. tuo atveju, jei nedeginsime pramoninių atliekų. Kitu atveju iki pat 2030-ųjų metų atliekų visiškai pakaks“, – sakė N.Rasburskis ir patikslino, kad atliekų galėtų trūkti, jei Lietuva išrūšiuos 65 proc. atliekų. Šiuo metu Lietuva išrūšiuoja apie 21 proc.
Kaune, Klaipėdoje ir Vilniuje veikiančios atliekas kūrenančios jėgainės iš viso pajėgtų sudeginti 500 tūkstančių tonų atliekų, kurios likusios po rūšiavimo.
„Vien tik 2016 m. buvo 800 tūkst. tonų“, – skaičius pateikia N.Rasburskis.
Seimo narys Zbignevas Jedinskij baiminosi dėl elektrinių taršos, tačiau jam buvo atsakyta, kad tokios jėgainės statomos netgi šalia miestų centrų.
Pagrindiniai techniniai rodikliai
Šiuo metu Vilniuje pradedama statyti biokuro ir atliekų kogeneracinė elektrinė užtikrintų apie 1240 gigavatvalandžių šilumos energijos gamybą, tai sudarytų 45 proc. miesto šilumos poreikio. Jėgainė pagamintų ir 0,4 teravatvalandės elektros energijos, tai padidintų energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalį 20 proc.
Kauno kogeneracinės jėgainės projektas užtikrintų 40 proc. Kaunui reikalingos šilumos (500 gigavatvalandžių) ir pagamintų 0,175 teravatvalandės elektros energijos. Lietuva iš viso per metus suvartoja per 10 teravatvalandžių elektros energijos.
„Vartų (atliekų priėmimo) mokestis planuojamas 32 eurai už toną“, – sakė N.Rasburskis ir pažymėjo, kad tai bus maždaug trigubai mažiau, nei Vilniaus atliekų tvarkymo centre 2020-aisiais (98 eurai) – dėl to miestas sutaupytų apie 10 mln. eurų.
Vilniaus projektas, dabartiniais skaičiavimais, leistų patiekti 35 proc. pigesnę šilumą, lyginant su dabartiniais gamybos įrenginiais 2016-aisiais metais, dėl to gyventojai esą sutaupytų 13 mln. eurų.
Seimo Energetikos komisija ir Aplinkos apsaugos komitetas abejones Vyriausybei dėl jėgainių ekonominės naudos išreiškė šių metų pradžioje.
Europos Komisija yra suabejojusi Lietuvos planais pasistatyti atliekas deginančią jėgainę ne tik Vilniuje, bet ir Kaune – šalis rizikuoja nepasiekti atliekų perdirbimo tikslų, jėgainės neskatina atliekų rūšiuoti.
